Elertė...
Algimantas Lebionka, biologijos mookslų daktaras.
LRT yra „fakenews“ ir skleidžia melą apie narkotikus
2019.12.14
Nebeįmanoma tylėti, kai LRT už mokesčių mokėtojų pinigus platina melagingas žinias – JAV prezidento Donaldo Trampo pavadintas „fakenews“, juo labiau, kad šis jų skleidžiamas melas nukreiptas griauti Lietuvos visuomenę, jos psichinę sveikatą.
Šiandien (2019.12.14) LRT paskelbė melagingą straipsnį „Atsisveikiname su „Prozako“ karta? Mokslininkaiteigia, kad magiškieji grybukai gali pakeisti antidepresantus“.
Pasakojama apie šiuose grybuose esančio haliucinogeno psilocybino „magišką“ poveikį savanoriams ir teigiama: „Tyrimo rezultatai nuteikia optimistiškai ir dar kartą patvirtina, jog ši veiklioji medžiaga gali padėti gydyti depresiją.“
Juokinga ir labai liūdna skaityti apie tai, kad antrojo pasaulinio karo metai ir tuojau po jo atlikti tyrimai su haliucinogenais šiandien vaizduojami, kaip mokslo naujiena, mokslo pasiekimai. Tai bjaurus globalistinis melas!
Žemiau aš išdėstysiu šio melo esmę, o jeigu LTR kolektyvas panorės pasigaminti šio stebuklingo „vaisto“, juo „pasigydyti“, aš juos galiu pakonsultuoti. Esu įsitikinęs, kad jiems šis „vaistas“ nepakenks, nes bepročiams jis nekenkia, kenkia tik sveikiems!
Apie narkotikus LRT skleidžiamas melas yra skirtas naikinti mūsų tautą, mus paversti narkotizuotais kvailiais, nes kvailys – pagrindinis „laisvosios rinkos“ resursas.
Narkotikai – pati veiksmingiausia priemonė pasigaminti kvailį, sunaikinti žmoguje žmogų, paversti jį idiotu, todėl postmodernistinė Vakarų anticivilizacija ir naudoja narkotikus visuomenės iškvailinimui labai intensyviai. Nugirdyta ir užversta narkotikais Lietuva – jų tikslas. Narkotikų pagalba Britų imperija buvo pavergusi ir valdė Indiją ir Kiniją.
Pas šiaurėje gyvenančias tautas pagrindinis kvaišalas buvo Raudonoji musmirė (Amanita muscaria), o ispanų konkistodorai, nuvykę į Centrinę Ameriką, pas inkus ir actekus atrado žynių apeigas, per kurias, prisivalgę Psilocybae genties grybų, žyniai pasinerdavo į transo būklę. Tiesa, jie nepiktnaudžiavo šiais grybais ir kelias savaites po tokių apeigų valgė chokolotlį (šokoladą), kad atstatyti į normą savo smegenų būklę. Jie, net nežinodami žmogaus Centrinės nervų sistemos biochemijos, elgėsi labai moksliškai teisingai.
Europoje irgi auga haliucinogeniniai grybai, tik juose esančio psilocybino koncentracija yra žymiai mažesnė. Be to, viduramžiais Europoje šių grybų valgytojai buvo persekiojami bažnyčios tarnų, kaip ir už bet kokį raganavimą jų prisivalgius.
Viduramžių Europa kentėjo nuo masinių psichozių kurias sukeldavo skalsės. Nors su jomis kovojama, jos grūdines kultūras puola po šiai dienai. Iš šiais pelėsiniais grybais apkrėstų sėklų ir buvo išskirta kelios dešimtys alkaloidų, turinčių haliucinogeninį poveikį. Pirmasis šiuos alkaloidus ėmė tyrinėti Šveicarų farmacijos firmoje „Sandoz“ (priklauso Rotšildams) dirbęs chemikas Albertas Hofmanas. Jis 1943 metais, modifikuodamas skalsės alkaloidą lyzergo rūgštį, susintetino labai galingą psichotropinį narkotiką lysergo rūgšties metilamidą (LSD), kurio panaudojimas viso pasaulio visuomenės degradavime buvo milžiniškas.
Visą LSD preparato atsiradimo istoriją Hofmanas nuodugniai aprašė savo knygoje "Mano probleminis vaikas". Jis čia aprašo ir ekspediciją į Meksiką, kur rinko haliucinogeninius grybus, tyrinėjo psilocybiną, tačiau šis preparatas buvo įvertintas kaip neperspektyvus, nes greitai skyla ir praranda savo aktyvumą. Didžiausia psilocybino koncentracija yra tik ką nuskintuose grybuose, o džiovintuose koncentracija yra kelias dešimtis kartų mažesnė. Suprantama, kad tokį vaistą buvo sunku dozuoti, todėl Hofmanas ir nukreipė savo dėmesį į skalsės alkaloidus, medicininio preparato sintezę. Narko prekeiviai dažnai prie džiovintų psilocybų primaišo LSD, kad sustiprinti narkotiko poveikį, pagerinti „prekės“ kokybę.
Žinoma, ne viskas yra visai taip, kaip savo knygoje pasakoja prof. A.Hofmanas. Jis buvo tik įrankis laisvosios rinkos ir globalizmo diegėjų rankose, kaip „Sandoz“ įmonė buvo Rotšildų rankose. Hofmanas daug ko galėjo ir nežinoti, net nenutuokti savo šeimininkų užmačių.
Antrojo Pasaulinio karo metu kareiviams buvo duodamas narkotikas pervitinas, kurį XX amžiaus pradžioje susintetino japonų mokslininkai iš efedrino. Pervitinas paprastus kareivius, jūreivius ir lakūnus paversdavo į robotus, turinčius antžmogio savybių, kuriems nereikėjo poilsio.
Nacistinės Vokietijos gydytojai nuolatos tobulino šį preparatą, sukūrė naują sudėtį į kurią be pervitino dar įėjo ir kokainas. Eksperimentai buvo vykdomi Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, kur kaliniai po narkotiko panaudojimo kelias paras nešiojo ant pečių 20 kg svorio kuprines, prikrautas akmenų. Šioje koncentracijos stovykloje buvo atliekami eksperimentai ir su haliucinogeniniu narkotiku meskalinu.
Kilio universiteto chemikai sukūrė dar efektyvesnį preparatą – energetines piliule „Energiepille“, kurių sudėtyje buvo kokainas, pervitinas, ir morfinas. (Farmacijos įmonės „Ernst Merck“ gamybos sintetinį kokainą Vokietijos lakūnai naudojo dar Pirmojo pasaulinio karo metu.) „Energiepille“ naudojo povandeninių laivų ekipažai ir specialūs Otto Skorceni daliniai.
Po karo visi vokiečių tyrimo rezultatai ir patys mokslininkai buvo išvežti į JAV. Vietnamo karo metu JAV panaudojo 225 milijonus pervitino tablečių. JAV nacistų tyrimo rezultatai buvo panaudoti masinės visuomenės sąmonės valdymui.
1948 metais nacistinių chemikų kuratorius, cheminio JAV karo Europoje planavimo skyriaus viršininkas brigados generolas Čarlzas Lauks ir jo padėjėjas vokietis – Nobelio premijos laureatas Ričardas Kunas – pradėjo programą karinio panaudojimo dietilamido lizergo rūgšties (LSD), turinčio haliucinogeninį poveikį. Pagal oficialią versiją, preparatas buvo atsitiktinai atrastas 1943 metų balandžio 16 dieną Bazelyje, Šveicarijoje, daktaro Albrto Hofmano (tuo metu, kai 200 kilometrų nuo jo laboratorijos su Dachau koncentracijos stovyklos kaliniais buvo vykdomi eksperimentai su meskalinu, kuris turi panašias savybes).“
LSD gali sukelti paranoją ir nenuspėjamą elgesį. Po LSD vartojimo yra konstatuoti susirgimo šizofrenija atvejai.
Karo metais JAV savistoviai vykdė eksperimentus su narkotinėmis medžiagomis, koncentruota marihuana ir meskalinu. Vėliau CŽV su JAV karo chemikais sukūrė atskirą laboratoriją, kuri vykdė eksperimentus su psichotropinėmis medžiagomis.
Jau 1951 metais CŽV atliko eksperimentą su masiniu panaudojimu LSD su Prancūzijos miestelio Pont-Sent-Espri, ko rezultate 5 žmonės žuvo, o likę 500 gyventojų apėmė masinės beprotybės protrūkis. „Revoliuciniais“ 1968 metais LSD buvo pridedamas į Vašingtono vandens tiekimo sistemą.
1968 metais judėjai Fropido-marksistai iš „Frankfurto mokyklos“ LSD dalino nuprotėjusiems „revoliuciniams studentams“ Paryžiuje. Jie net nešiojo plakatus „Alkoholis žudo. Vartokite LSD“. Kaip tai sutampa su šiandieniniu Sorošo šūkiu „Alkoholis žudo. Rukykite marihuaną“. Tada LSD buvo imta platinti bandomuose pakuotėse ir buvo nemokamai dalinamas kolegijose ir roko koncertuose visoje JAV teritorijoje. LSD pripratino jaunimą ir prie kitų narkotikų.
„LSD – į mases“, jį visų pirma diegė Harvardo universiteto profesorius Timoti Liri. Profesorius tyrinėjo iš LSD giminaitį psilocybiną. Liri atminimui skirtoje prisiminimų knygoje rašoma:
„Tuo metu mažai kas žinojo, kad jau dešimties metų bėgyje LSD jau buvo slaptų tyrimų Harvarde ir kitose Jungtinių valstijų vietose. Dabar žinoma, kad CŽV per Gešikterio fondą ir Žmogaus ekologijos fondą vykdė tyrimus psichotomimetinį (imituojančiu psichozes) poveikį turinčiu LSD ir kitais psichodeliniais narkotikais Bostono psichiatrijos ligoninėje. Šiuose eksperimentuose dalyvavę Harvardo studentai (įskaitant diplomantus) ir kiti savanoriai naudojo LSD. Eksperimentų tikslas buvo sukelti laikiną pamišimą. „Tikslas buvo tame, kad padaryti žmones bepročiais, – pasakojo Filipas Sleiteris, dalyvavęs šiame projekte 1952 metais. – Nežiūrint į nemalonų charakterį ir eksperimento koncepciją, dauguma iš mūsų įvertino transcendentinę patirtį, gautą jo išdavoje, kaip naudingą“.
Jungtinių Amerikos valstijų vyriausybė inicijavo daug tokių tyrimų, kurių tikslas buvo atskleisti galimybę panaudojimo psichodelikus sąmonės kontrolei ir jos pakeitimui (zombinimui), ką, jų nuomone, galima būtų panaudoti cheminio ginklo sukūrimui ir šnipinėjimo tikslams. Šie žiaurūs eksperimentai yra aprašyti knygoje Martin Lee, Bruce Shlain, "Acid Dreams“.
Nuorodos:
http://www.maps.org/images/pdf/books/lsdmyproblemchild.pdf
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą