Bet dar paradoksaliau buvo tai, kad minią įkvėpęs (JAV Prezidentas) Donaldas Trumpas buvo staiga apribotas nuo sprendimo priėmimų proceso. Neseniai jo paskirtas ir laikinai pareigas einantis JAV gynybos sekretorius Christopheris C. Milleris viešai informavo, kad pasitarus su JAV aukščiausia karine vadovybe, viceprezidentu Mike'u Pence'u, Atstovų rūmų pirmininke Nancy Pelosi ir dar keliais senatoriais buvo priimtas sprendimas aktyvuoti Nacionalinę gvardiją.
Pasak amerikiečių istoriko Frederiko Ternerio,
„Laukiniai Vakarai“ nulėmė pagrindinius amerikiečių tautos bruožus, pavertė europiečius amerikiečiais. Gyvenimo paribyje išdava buvo demokratijos, egalitarizmo, individualizmo suklestėjimas, atotrūkis nuo aukštosios kultūros, gebėjimas išsilaikyti be aplinkinių paramos, kliovimasis smurtu ir valia.
Pagrindiniai naujųjų žemių kolonizatoriai buvo amerikiečiai bei imigrantai iš Europos (airiai, švedai, vokiečiai, italai ir kt.), bet į „Laukinius Vakarus“ kėlėsi ir afroamerikiečiai (Kaliforniją, Kanzasą), o kinai steigėsi vakarų pakrantėje bei aplink statomą geležinkelį. Jei rytuose kolonijiniais laikais vyravo presbiterionizmas ir kongregacionalizmas, besirėmę išsilavinusiais pastoriais, tai paribyje daugiausia pasisekimo susilaukė tos protestantų atšakos, kurios galėjo nesudėtingai perteikti religines tiesas neišsilavinusiai liaudžiai – baptistai ir metodistai.
„Laukiniai Vakarai“ bene labiausiai siejami su ginkluotų gaujų veikla. Plėšikavimas, gyvulių nuvarinėjimas, žmogžudystės buvo neatsiejama naujakurių gyvenimo dalis. Prekybiniai ir karavanų keliai, kasyklos, prekybiniai miestai pritraukdavo daug plėšikautojų, ypač pamėgtos jų vietos būdavo kalnų perėjos, dykros, tarpekliai, paribio miesteliai. 2–3 plėšikų kompanijos paprastai apiplėšinėdavo pavienius važnyčiotojus, keliautojus ar raitelius, o saugomus karavanus, bankus paprastai plėšdavo gerai organizuotos gaujos. Prieš organizuotą nusikalstamumą kovojo policijos pajėgos, reindžeriai, savisaugos būriai. Ginklai „Laukiniuose Vakaruose“ buvo laisvai prieinami, todėl be organizuoto nusikalstamumo buvo dažni ir susišaudymai, ginkluotos kovos tarp žemių savininkų, kaubojų, kalnakasių. Dėl vertingų vandens telkinių, ginčytinų žemės plotų kildavo netgi nedidelio masto karai. Įstatymų nevaržomoje teritorijoje netruko įsitvirtinti įtakingi klanai, giminės, susivienijimai, faktiškai perimdavę atskirų regionų valdžią, darę įtaką ir federaliniams pareigūnams. Daugelyje „Laukinių Vakarų“ miestų klestėjo prostitucija, be to, ypač paplito alkoholizmas.
„Laukiniai Vakarai“ – kaubojų kultūros tėvynė. Prerijos, kuriose seniau ganydavosi bizonų kaimenės, tapo svarbia gyvulininkystės sritimi. Stambių gyvulių ūkius prižiūrėdavo raitieji piemenys – kaubojai. Jie perėmė daug bruožų iš pirmųjų šiaurės Meksikos gyvulių augintojų – vakerų. XIX a. pab. pradėjus aptverinėti ganyklas, kaubojų klestėjimo laikmetis baigėsi.
Amerikiečiams užvaldant „Laukinius Vakarus“, beatodairiškai naikinta jų gamta – ypač nukentėjo bizonai, kurie masiškai šaudyti dėl pramogos (ypač, nutiesus geležinkelį), kailio, siekiant plėsti ganyklų plotus. Bizonų populiacija ne tik buvo beveik išnaikinta, bet ir prerijų indėnai, išsilaikę daugiausia iš bizonų medžioklės, neteko pagrindinio maisto šaltinio. Beatodairiškai medžiotos ir kitos gyvūnų rūšys, įrengiant kasyklas į upes buvo leidžiamos nuodingos nuotekos. XIX a. pab., daugiausia Teodoro Ruzvelto iniciatyva, pradėtos steigti saugomos teritorijos, siekiant išsaugoti laukinės gamtos kampelius.
Iki šių dienų „Laukiniai Vakarai“ gyvuoja kaip savitas kultūrinis stereotipas, plačiai vaizduojamas literatūroje, filmuose, muzikoje. Dar tebeegzituojant Paribiui amerikiečių verslininkas Bafalo Bilas ėmėsi pristatinėti sulėkštintą „Laukinių Vakarų“ paveikslą – rengdavo vodevilius, kuriuose atvaizduodavo kovas su indėnais (jose dalyvaudavo tikri indėnai, žymūs genčių vadai), medžioklių, susišaudymų scenas, kaubojų rodeo, indėnų pau-vau šokius. Šie „Bafalo Bilo šou“ nulėmė ir tolimesnę kino industrijos kryptį – vesterno žanro atsiradimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą