Sakau apmaudu, nes dokumento pavadinimas toks. Prašymas. Kaip bebūtų keista, anais tarybiniais laikais toks popierius būtų, spėju, vadinamas pareiškimu. Jei norit paskaityti, spustelkit pele - padidės.
Dar apmaudu, kad parašiau jį tik penktadienį. O tik penktadienį parašiau todėl, kad tik dieną prieš tai, ketvirtadienį, savo byloje gavau eilinio Pasiuntinių pašto – UAB „Rubo“ – tik balandžio 10 dieną man atnešusio kovo 29 dienos teismo nuosprendį kažkodėl balandžio 4 dienos spaudu pažymėtame voke, Registruotos siuntos gavimo pranešimo, mano paties pasirašyto su prierašu, kad gavau siuntą tik balandžio 10 dieną, kopiją:
Tokį ilgą sakinį parašiau todėl, kad pagal mylimos Tėvynės Lietuvos Respublikos įstatymus kovo 29 – os dienos teismo nuosprendį kovo 4 dieną (kuri pažymėta spaudu voke kaipo gavimo data) apskųsti dar galėjau, o kovo 10 dieną – nebe, nes praėjo daugiau kaip 10 dienų po teismo posėdžio. O praėjusią savaitę, kai atėjau susipažinti su bylos dokumentais, šio Registruotos siuntos gavimo pranešimo vietoje mano byloje buvo įsegtas kitas, ne mano pasirašytas, popierėlis. Kai nuvažiavau į UAB „Rubo“ būstinę Aguonų gatvėje ieškoti tikrojo popierėlio, ten dirbančios pasiuntinėmis moterys dievagojosi, kad popierėlis – teisme. Kai, darsyk paprašęs bylos, laukiau jos, spėliojau, kurį popierėlį rasiu. Šįsyk radau originalą. Tada vėl teisėjui Zalubai parašiau ką? teisingai, prašymą padaryti to popierėlio kopiją, palaukiau kelias dienas ir tą kopiją gavau. Ketvirtadienį.
Girdėjau pletkų, kad bylos Lietuvos teismuose „nenumiršta“ po teismo posėdžio, o toliau „gyvena“ – keičiasi "dokumentai", esantys byloje. Dabar pats tuo įsitikinau.
Pridedu ir 13 - jį bylos protokolo lapą, kuriame apačioje aiškinama: "Teisėjas ... grįžęs skelbia nutarimą, išaiškina jo turinį, apskundimo tvarką ir terminą. Nutarimas suprastas".
Priminsiu, kad teismo dieną – kovo 29 - nuosprendžio nesulaukiau ir sutikau su teisėjo Zalubos siūlymu išsiųsti jį man paštu, nes 17:30 turėjau 4 valandas paskaitų ISM. O prieš tai 6 valandas paskaitų praleidau VGTU iš anksto sutaręs su studentais (atskaičiau vėliau savo laisvu laiku). Mat mano atstovė advokato padėjėja Jolanta Aškinytė išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisę dalyvauti teisme yra piliečio pareiga. jis gali būti net atvesdintas. O į paskaitas niekas nevesdina. Ir skaityti jas nėra piliečio pareiga. Net 6 valandas paskaitų praleidau, nes teisėjas paskyrė papildomą posėdį 15 val. Apie kurį iš anksto nežinojau. Dieniniams VGTU studentams, nuvažiavęs į Universitetą, pranešiau, kad popietinės paskaitos irgi nebus. O vakariniams ISM studentams pranešti negalėjau. O jie nepigiai moka už mokslą, ateina į paskaitas po darbo, todėl neateiti į tokias paskaitas dėstytojui būtų labai negerai. O teisėjas Zaluba žadėjo parašyti teismo nuosprendį apie 17 valandą. Kadangi teisėjas vėlavo į rytinį posėdį daugiau kaip valandą, sulaukti teismo nuosprendžio laiku nesitikėjau. Ir pataikiau, nes pagal protokolą teisėjas Zaluba teismo nuosprendį paskelbė 17:10. Būčiau smarkiai pavėlavęs. Jei, aišku, galima tikėti protokolu. Nes jame rašoma: „Nuosprendis suprastas“. Kas suprato, jei niekas nesiklausė? Aš išėjau į paskaitas, o mano atstovė – tuo metu gal jau nebe K. Čilinsko ir R. Brazauskienės advokatų kontoros advokato padėjėja Jolanta Aškinytė išdūmė dar skubiau. Nesakė kur.
Pirmas sutapimas.
Tarkime, kažkas atsitiktinai, netyčia, nešė teismo nuosprendį dvylika dienų (atstumas, beje, apie kilometrą). Gali būti. Nors mažai tikėtina. Tas pats UAB „Rubo“ teismo šaukimą, atvirkščiai, atnešė tą pačią dieną.
Antras sutapimas.
Betgi popierėlius byloje taigi kaitaliojo tyčia! Kitokio paaiškinimo kaip šitas dėl tokio „rūpinimosi“ mano – įtariamojo smulkiu chuliganizmu – byla neturiu. Bet, tarkime, ir šitai nutiko netyčia. Kažkas netyčia mano bylon įdėjo ne mano pasirašytą popierėlį. Tarkime, kad po to, kai UAB „Rubo“ moterys paskambino teisman ir papasakojo, ko aš ieškau, kažkas įdėjo bylon tikrąjį popierėlį. Negalima, aišku, taip daryti. Na, bet ką padarysi. Reikia gi klaidą ištaisyti. Tegul bus antras sutapimas. Sutikit, visai mažai tikėtinas.
Priminsiu, kad teisėjui atidaviau šį mano girtumą tariamai fiksuojantį „dokumentą“, kuriame nubrauktas nulis ir parašyta 3,33 promilių:
Trečias atsitiktinis įvykių sutapimas? Ir vis mano nenaudai! Buvo nulis, tapo 3,33.
Teisėjo Zalubos, beje, tas dokumentas tąsyk, regis, nė kiek nesuglumino. Anot jo, mano girtumas ar negirtumas – nėra bylos objektas. Ir tikrai, savo sprendime jis rašo: “Vyras atrodė neblaivus, nes elgėsi neadekvačiai“. Daugiau nė žodžio apie girtumą. Kitaip sakant, jei eisit ant rankų, teisėjui Zalubai matant, galit atrodyti neblaivūs. Jei tas jūsų vaikščiojimas ant rankų jam pasirodys neadekvačiu elgesiu. Pabrėžiu, apie mano girtumą teismo sprendime daugiau nė žodžio. Atspėkit, ar taip būtų buvę tame nutarime parašyta, jei būčiau neatsinešęs tos policijos žurnalo kopijos su nubrauktu nuliu? O kaip tada su viceministru Čiupaila, kuris mano bendradarbiams apskelbė mane buvus „girtut girtutėlį“?
Kitaip sakant, teisėjo buvau nubaustas už neadekvatų elgesį. Nes, vienok, kaip rašoma apsauginio tarnybiniame pranešime, spardžiausi, spjaudžiausi ir keikiausi. Dabar jau tik „atrodydamas neblaivus“. O keiksmai, kuriuos girdėjau liudijant teisme (apsauginis neliudijo keikiantis), tokie: kavinės gamybos vedėja, trečiąkart teisėjo paprašyta, paliudijo mane necenzūriškai šitaip sakant – „sup...ta kavinė, suš...ta vedėja“. Taigi, nors ir tik „atrodydamas neblaivus“, aš vis tiek „spardžiausi, spjaudžiausi, keikiausi ir reikalavau išgerti“. Kodėl?
O vat kažkodėl! Nors abu mano kviesti liudytojai liudijo, kad nesikeikiau, buvau ir atrodžiau blaivus, kad ėjau prieštarauti vakaro vedėjui dėl jo teiginių dėl hebrajų kalbos, kad pastarasis nedavė man mikrofono, kad tada pasakiau ką maniau esant reikalinga pasakyti garsiai, eidamas per salę.
Teisėjui Zalubai tai nepasirodė mano nekaltumo įrodymais. Jam nekilo ir abejonių dėl to, kad man, kaip ten bebūtų, žmogui, turinčiam mokslų daktaro laipsnį ir dirbančiam docentu, standartinius kaltinimus surašė du specialaus vidurinio išsilavinimo asmenys. Kurių antrasis – apsauginis – popietiniame posėdyje liudijo, kad nenaudojo elektros šoko. Nors savo ankstesniame rašte rašė priešingai:
Kuris teisme šnekėjo, kad atpažino mane kaip nusikaltėlį pats, o savo ankstesniame rašte rašė priešingai – kad mane nurodė kavinės darbuotoja. Kad abu kaltinimo liudytojai prabilo apie renginį, vykusį "Katpėdėlėje", tik popietiniame posėdyje. Ir apie hebrajų kalbą, kaip turinčią ryšį su įvykiu, tik tada prakalbo. Ir apie tai, kad areštuojamas šaukiau „Lietuva!“. Savo ankstesniuose raštuose šių naujų aplinkybių, anot teisėjo Zalubos, neminėjo. Bet visa tai teisėjui Zalubai, matyt, pasirodė nesvarbu. Jam nepasirodė įdomūs ir mano argumentai, kad po sulaikymo paleistas atsisakiau išeiti iš Vilniaus 6 -jo policijos komisariato ir reikalavau televizijos. Išėjau tik tada, kai tik atsitiktinai nepapuoliau beprotnamin.
Nors ir teisėjui Zalubai mano atsivestų liudininkų ir mano parodymai pasirodė neverti būti mano nekaltumo įrodymais, vienok, galimybė apskųsti šį teismo sprendimą man kažkokiu paslaptingu ir mažai tikėtinu būdu susikomplikavo.
Ketvirtas sutapimas.
Kai balandžio 10 dieną gavau teismo sprendimą, kuriame parašyta, jog galiu apskųsti jį per 10 dienų po jo paskelbimo, ir paskambinau savo atstovei, ji paaiškino – nieko panašaus, apskųsti galima per 10 dienų po teismo nuosprendžio gavimo dienos. Ir paprašė atsiųsti to sprendimo kopiją. Pažadėjo parašyti apeliaciją ir man atsiųsti paskaityti. Nusiraminau. Kopiją jai nusiunčiau. Balandžio 10-ji buvo antradienis (nedarbo diena, buvo ilgas savaitgalis, kaip dabar). Laukiau iki penktadienio. Nesulaukiau.
Sekmadienį ji paskambino. Kažkodėl iškart užsipuolė mane sakydama, kad aš neteisingai elgęsis teisme atsakydamas "ne" į teisėjo Zalubos klausimą, ar ji, mano atstovė išaiškinusi man, kad mano girtumas ar negirtumas nėra bylos objektas. Kai pasakiau, kad vienaip vertinamas girto, kitaip – negirto žmogaus elgesys, ėmė šnekėti, kad ji neturinti pagrindo nuosprendį apskųsti. Nes gamybos vedėja rašymo popieriuje būdu paliudijusi, kad aš necenzūriškai keikęsis: „sup...ta kavinė, suš...ta vedėja“, ko jokie liudytojai nebegalintys paneigti. Betgi abu mano liudytojai paliudijo, kad nesikeikiau! Nesispardžiau ir elgiausi normaliai. Bėda ta, kad mano liudytojai visą laiką nesekiojo manęs lyg šešėlis, sako mano gynėja. Vadinasi, niekas negali paneigti, kad, nutaikęs progą ir pasilikęs vienas, galėjau pribėgti prie vedėjos ir išdrožti jai: „sup...ta kavinė, suš...ta vedėja“. Šnekėjau su ja telefonu gal dešimt minučių, kalbėjau apie nekaltumo prezumpciją ir kitokius dalykus, kol man „daėjo“: kažkas čia ne taip.
Padėkojau ir atsisveikinau. Prisiminiau, kad, gal savaitei praėjus po mūsų susitarimo apie jos atstovavimą teisme, ji pranešė gavusi gerą darbą tarptautinėje kompanijoje. Ir išėjo iš K. Čilinsko kontoros. Prieš teismą, nors žadėjo, neatsiuntė pasirašytosios kalbos – nerado kompiuteryje.
Tegul šie paskutiniai įvykiai jos gyvenime – tikrai nereikšmingi man sutapimai. Bet kitą dieną po paskaitų, Google parašęs „advokatų kontora“ ir pasirinkęs S.Šedbaro advokatų kontorą, nuvažiavau konsultacijos ir sužinojau, kad aš ir manoji atstovė paprasčiausiai praleidome teismo sprendimo apskundimo terminą.
Į šį mano laišką, nusiųstą jai triskart, ji neatsako:
Siunčiu dar sykį. Gal ano negavote?
----- Original Message -----
From: Eugenijus Paliokas
To: Jolanta Aškinytė
Sent: Tuesday, April 17, 2007 10:39 PM
Subject: Dar dėl apeliacijos
Laba diena,
šiandien buvau konsultuotis S. Šedbaro advokatų kontoroje ir sužinojau, kad aš (mes) paprasčiausiai praleidome apeliacijos pateikimo terminą (10 dienų po teismo sprendimo). Jie stebėjosi, kodėl nei aš, nei mano atstovė nepasirūpino gauti teismo sprendimą anksčiau, kad galėtų jį apskųsti.
Pakomentuokit, prašau.
Ačiū,
Eugenijus Paliokas
Telefono ji irgi nekelia.
Nemanykit, kad visiškai nesirūpinau gauti teismo sprendimą. Visą savaitę po teismo posėdžio (balandžio 2 - 6) paštu jo nesulaukęs, penktadienį, balandžio 6 dieną, nuvažiavau į Vilniaus 1 apylinkės teismą. Manot, man parodė teismo sprendimą? Liepė parašyti eilinį prašymą. Jį parašiau. Bet ir tada to sprendimo negavau. Paaiškino, kad tai užtrunka porą - trejetą dienų. Dar toji mergina iš klientų priėmimo skyriaus paskambino raštinėn ir pasakė, kad tas sprendimas man išsiųstas paštu balandžio 2 dieną.
Kiek tokie keturi nepriklausomų atsitiktinių įvykių sutapimai tikėtini, spręskite patys. Manau, kad nemaža dalis skaitančių išmano tikimybių teoriją.
Pirmi kartai.
- – Pirmą kartą matau! Tai baudžiamoji byla?,- sakė advokato padėjėja Jolanta Aškinytė, kai pirmąją pažinties dieną parodžiau teismo šaukimą.
Mat, jai paliko įspūdį bylos „tyrimo“ ir teismo datos paskyrimo sparta. Mat, Lietuvoje sparčiai judinamos būtent baudžiamosios bylos. Net mane tada ji išgąsdino. Tik namie įsiskaičiau, kad byla - administracinė.
- – Pirmą kartą tokį matau!,- sakė S. Šedbaro advokatų kontoroje mane konsultavusi mergina, pavarčiusi teismo sprendimą.
- – Ar teisingai nurodėte kodą? – klausė „Snoro“ kioske sėdinti moteris, kai mokėjau teismo skirtąją 100 litų baudą. – Pirmą kartą matau tokį kodą.
Baudą sumokėjau S. Šedbaro advokatų kontoroj patartas.
Vienas žmogus, kuriam apie šiuos pirmus kartus papasakojau, pasakė:
- Mokate stebinti žmones.
Penktas sutapimas.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Vytautas Navickas savo rašte rašo:
„Budėtojų grupės specialisto... Ruslan Selimovič... tarnybiniame pranešime teigiama, kad aš daugiau kaip dvi paras nevalgiau ir negėriau“. Todėl, esą, jis, Ruslan Selimovič, kvietęs greitąją pagalbą konsultacijai. Nes labai rūpinosi mano sveikata.
Kad tame tarnybiniame pranešime grynas melas, gali patvirtinti: mano sūnus, mano brolis, mano draugai, mano paprašyti atnešę man maisto ir vandens ir matę, kaip aš geriu bei valgau. Kad vietoj greitosios pagalbos atvažiavo gyd. Develtov su pagalbininku, atsivežęs gatavai užpildytą kortelę, kur aš, Eugenijus Paliokas, buvau įvardytas „psich.lig“, ratuku buvo apvesta žyma „ūmi liga“ ir „atsisako maisto ir vandens“, turiu raštišką dviejų liudininkų liudijimą. Priešingai, negu parašyta tame rašte. Apie kokią konsultaciją kalba Vytautas Navickas?
Kas čia per velniava? Kas užėjo tam Ruslanui? Juk puikiai žinojo, kad savo tarnybiniame pranešime rašo netiesą? Šito dar paklausiu. Tik visiškai nenoriu, kad kliūtų būtent tam „kraštiniam Ruslanui“. Noriu žinoti tiesą - kodėl jis taip padarė! Netikiu, kad pats susigalvojo ir parašė tą melagingą tarnybinį pranešimą.
Neseniai gavau šį raštą:
Kažkas vyksta. Tyrimas dar nebaigtas. Mecelica rašo. Gal ir Grigaravičius parašys?
Juokauju. Visi pareigūnai, su kuriais dvi paras bendravau Vilniaus 6 -jame policijos komisariate, atrodė labai normalūs. Įskaitant vadus. Tai kas tą košę verda? Ir kodėl tie vyrai dalyvauja?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą