Ekonomikos cikliškumas

Šiandien, sėdėdamas prie kompiuterio, klausiausi LTV laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" dalyvavusių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko profesoriaus Kęstučio Glavecko, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės ir "Swedbank", AB valdybos pirmininko pavaduotojo Tomo Andrejausko.

Pastarojo titulai lyg ir menkiausi, bet išrodė ponas solidžiausiai. Manau, kad bet kas, metęs žvilgsnį į trijulę, iš karto būtų atpažinęs padėties šeimininką. Tai, matyt, užhipnotizavo ir LTV, nes pastaroji poną Tomą Andrejauską subtitruose titulavo ne AB "Swedbank", o viso "Swedbank" valdybos pirmininko pavaduotoju.

Taigi, Lietuvos nacionalinė televizija kalbino Lietuvos Seimo komiteto pirmininką, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentę ir švedų banko "Swedbank" Lietuvos filialo valdybos pirmininko pavaduotoją.

Gal ir būtų kalbėję kaip lygūs su lygiais, jei du nebūtų vieno burnon žiūrėję.

Apie cikliškumą tuoj papasakosiu. Pradžioj pora įstrigusių atmintin dalykų.

Išėjo šneka apie nekilnojamojo turto vertę, nuskambėjo kritiškas požiūris. Profesorius, Lietuvos Seimo komiteto pirmininkas sureagavo iškart:

- Geras namas geroje vietoje visada turės vertę! Na, į tuos skaičius, kurie parašyti rejestre, žinoma, neverta kreipti dėmesio.

Prisipažinsiu, šitoks Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko požiūris į oficialius finansinius duomenis mane pribloškė.

Būtent taip.

Jei netgi tie žodžiai jam netyčia išsprūdo.

Laidoje ėjo šneka apie švedų bankų įsigalėjimą Lietuvoje, apie dabar tų bankų beveik nutrauktą Lietuvos finansavimą. Tuos bankus atstovavusį poną Tomą Andrejauską "puolė" žiūrovai, uždavinėję klausimus telefonu.

Likusieji du laidos dalyviai, tenka pripažinti, jį gynė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė žiūrovams pranešė žinią, kad švedų bankai mums skolina švedų mokesčių mokėtojų sutaupytus (!!!) pinigus. Tuo pačiu ji mus, žiūrovus, Lietuvos mokesčių mokėtojus, netiesiogiai apkaltino netaupumu.

Matyt, pamiršo kad tiems patiems švedų bankams ECB skolina visai ne Europos mokesčių mokėtojų sutaupytus pinigus. O FED rūpinasi ne amerikonų sutaupytų pinigų skolinimu.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė paskelbė, kad bankai - lygiai toks pats verslas, kaip ir bet koks kitas.

Pamelavo.

Kaip manot, tyčia ar netyčia?

Negi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė nepastebėjo kad finansinių paslaugų verslas, nors ir būdamas, anot jos, lygiai toks pats verslas, kaip kiti, vis tik yra gerokai "lygesnis" už kitus?

Kodėl, Seimo manymu, bankai PVM gali išvis nemokėti, žr. 28-tą straipsnį, gerbiamoji prezidente?

Na, gana, kalbam apie cikliškumą. Mat, ponas laidoje dalyvavęs bankininkas didumą žiūrovų mestų priekaištų atrėmė teze apie ekonomikos vystymosi cikliškumą, o kiti du pašnekovai jam pritarė.

Tiesą sakant, ir sumaniau šį rašinį tuo momentu, kai, gerbiamai Rūtai Vainienei samprotaujant apie ciklišką rinkos vystymąsi, prisiminiau, kaip prieš porą savaičių buvom su sūnum ir svainiu naktinėn žūklėn išsiruošę.

Svainis - patyręs žvejys, tai jis parodė vietą ir sako:

- Pasišerkit ten ir prigaudysit, pamatysit.

Taip ir buvo. Kas nežvejojo, paaiškinu: "pašerti" reiškia pašaro pamėtyti vienon vieton. Žuvys ten suplaukia, atsargumą praranda, tada ir masalą ant kabliuko "ima".

Ir dingsta viena po kitos.

Kitos gal ir susirūpina: kodėl batonai iš dangaus nebekrenta, o, atvirkščiai, žuvelės dangun viena po kitos keliauja? Kas ten žino, kaip pas jas yra - gal kokia Laisvojo pasirinkimo reikalus išmananti žuvelė ir paaiškina anoms, kad tos dangun iškeliavusios nemokėjo pasirinkti, o reikalai vystosi cikliškai, taigi, sulauksit žuvelės, ir pakilimo laikotarpio, kai vėl batonai iš dangaus kris, turėkit tik kantrybės.

Ekonomika nuo žūklės skiriasi tik tuo, kad žuvelės gali nusisukti nuo iš dangaus krentančių batonų, o mes - ne.

Taip jau valdžios parėdyta, kad be pinigų gali gyventi tik atsiskyrėlis.

O mes, neatsiskyrėliai, pinigais vienas su kitu atsiskaitom, pinigus vaikomės, taupom, labai juos mylim.

Pabėrė bankai paskolų, pigiai, mažom palūkanom - čiumpam visi.

Pakilimas!

Prisuko paskolų kranelį, pakėlė palūkanas, teisėtai, labai teisėtai pakėlė - tuo pasirūpina vienas iš keturių departamentų - nuosmukis.

Kas atsilaiko, o kas ir ne.

Iš kurgi tų pinigų visi užteks, jei visi pinigai ir yra bankų už palūkanas paskolinti?

Tiems neatsilaikiusiems, pinigo pristigusiems, tenka atsisveikinti su paskolų užstatu.

Tenka bankams atiduoti turtą.

Štai kokia bankų žūklė.

Garantuota, kaip "Karpynėj".

Įstatymiškai garantuota.

Žvejys žuvį parneša žmonai, o bankas - antrinėms įmonėms.

Profesorius Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, žiūrovo paklaustas apie bankų mokamą pelno mokestį, paaiškino, kad tie bankai nemokėjo pelno mokesčio investuodami, nes pakankamai didelės užsienio investicijos buvo neapmokestinamos idant paskatinti investuotojus.

O dabar moka.

T.y., tada, kai dalino paskolas, kai pūtė ekonomikos burbulą, jie nemokėjo pelno mokesčio.

Nes tuo pasirūpino mūsų rinktas bankų rūpintojėlis Seimas.

Mat, tada bankai, mūsų geradariai, dosniai skolino mums savo iš nieko padarytus pinigus ir gavo pelną. O mūsų išrinktieji seimūnai sutiko paskolas pavadinti investicijomis ir tuos geradarius nuo pelno mokesčio atleisti.

Dabar, kai traukia savo žuveles - paskolų užstatus, už paskolas bankams įkeistą turtą - už tą laimikį jie irgi nemoka pelno mokesčio.

Nes patiria nuostolį.

Vargšai.

Senelis pasakytų:

- O iš veido taip neatrodo...

P.S. Po metų ir trijų mėnesių.