Dziękuję panowie za herb, a także za herbata.
O tai būtume anų neturėję.
Herbai kuriami įvairia technika pagal griežtas heraldikos taisykles.
Painiava.
Tai šauklys, tai karivaldas.
Blazonavimas (pranc. blason – herbas) – herbo aprašymas (atpasakojimas) pagal heraldikos taisykles.
Kiekvienas herbo elementas yra glaudžiai susijęs su kitais. Kuo senesnis herbas, tuo lengviau jį blazonuoti (aprašyti), nes kuo senesnis herbas, tuo mažiau jis turi elementų.
Prussia
from M.L. Borussi, Prusi, Latinized forms of the native name of the Lithuanian people who lived there before being conquered 12c. and exterminated by German crusaders who replaced them. Perhaps from Slavic *Po-Rus "(The Land) Near the Rusi" (Russians).
Aha.
Vadinasi, šis iš prūsų yra mūsų, ir dar neskolintu iš lenkų vardu vaidintas:
Kaip mes jį vadinom?
Herbas - ērbi <52> [Erbe > herb MK]
erbas sm. B, R392, [K] herbas.
erbetà sf. (2) žr. arbata 3: Erbetà nekoks valgis – tik kaip lango rasa Šts. Aš noriu erbẽtos Skd. Erbẽtose, sukrūse suedė visą gyvenimą (svečiuodamasis) Šts.
erbẽtytis, -ijasi, -ijosi Šts gerti arbatą.
pasierbẽtyti pagerti arbatos: Pasierbẽtykiam, kol yr sukraus Šts.
Tai kas iš ko, ką, kada is kaip skolinosi?
erà sf. (2)
1. laikas, nuo kurio skaičiuojami metai; pati metų skaičiavimo sistema: Jau IV mūsų eros amžiuje literatūroje minimos sodų avietės rš.
2. rš koks nors svarbus istorijos įvykis, pradedantis naują laikotarpį; pats tas laikotarpis: Spalio socialistinė revoliucija pradėjo naują èrą žmonijos istorijoje (sov.) DŽ.
3. geol. didžiausias žemės istorijos laikotarpis, kuriame susidarė visos uolienos: Mezozojinė, kainozojinė erà TrpŽ.
ẽras (neol.) sm. (4) erelis: Trys eraĩ atlėkė gaudyti vištas J.
Pridėjo erų į erbus, patys žinot.
Viršutiniam paveikslėly gal vienas pirmesnių tokių?
Juk paprastas tas erbas, taigi, senas.
O verbas išėmė ir išnešė božnicon.
verbà (sl.) sf. (4) KBII82, K, K.Būg, Rtr, RŽ, FrnW, DŽ1, KŽ; RtŽ
1. Lex66, H, H197, R, R274, MŽ, MŽ366, N, BS152, LB6, L, L487, DūnŽ, LzŽ, LEXXXIII317 puokštė iš kadagio, gluosnio, karklo ar kt. šakelių, šventinama Verbų sekmadienį bažnyčioje (minint iškilmingą Kristaus įžengimą į Jeruzalę); palmės šakelė: Verbàs šventinti NdŽ. Iš ėglio daro verbas ir nešasi į bažnyčią šventint Vj. Su verbõm eina bažnyčion Btrm. Taigi verbõs prisiskina gi, nusineša gi te bažnyčios[na], pašventina tenai Antš. Čia takas priklotas verbų̃, visokių kvietkų primesta, ir kunigas eina ir švenčia Kp. Verbàs šventina ir deda an lango Sn. Rūkė su verbõms, [ėmė] švęsto [v]andens [, šlakstė], o aš skambinau su tum skambalu Klk. Tujau atnešė verbų̃, muni apsmilkė aplinkuo Als. Pasidaro tokią šluotą, tų verbų̃, ir jau bėga tuos kiemuos, kur yra vaikų Alz. Da tei[p] nebuvo, ka verbõs neturėčiau Slv. Kas neturi verbõs, tam biesas įbruka uodegą palaikyt Krtn. Apsmilko budinkus verbum̃s Krž. Nuog verbų gijas, raikštukus nusiriša ir, jei ranką sopa ar koją, tai užriša Vrn. Verbàs languos pastačiau nuo grauzmo Klt. Kad perkūnas namo netrenktų, reikia namus statant pamato sąsparoje į iškirstą kryžių įdėti verbos šakelių LTR(VšR). Iš anų žagarų angu karklių, kurias jie vadinlavo verbomis, kurias švęslavo verbnyčia, darydami burtas burlavo, kryžius iš jų darydami kaišlavo ant atverų (angų), ant durų, angu vartų už langų WP72. Verbą rūkia ažtat, kad visi (paukščiai ir gyvuliai) namo rudenį grįžtų LTR(Slk). Mamytė įdėdavo prosėn anglių, verbõs, ėglio, tada gyvulius visus parūkia PnmR. Verbà išvarinėja [pavasarį] gyvulius iš tvarto Kls. Apsišvenčiam verbẽlę ir tris kartus per karvę suduodam DrskŽ. Jei nori, kad karvės būtų riebios, pavasarį pragyk jas verba LMD(Tvr). Pavasarį karves, kad neišsiskirtų iš bandos, pirmą sykį varant iš tvarto, reikia varyti su verba LTR(Čb). Vieni kitus plakė verbomis, kad būtų švarūs, sveiki, nusivalytų nuo visokių blogybių, pasidarytų geresni rš. ^ Ne aš mušu, verba muša J. Verbà plaka, ne aš plaku, už savaitės bus Velykos, bus margučių Lbv. Verba plaka, ne aš plaku, ar žadi velykaitį? Kdl.
2. LBŽ, NdŽ, LKKXI148(Zt), LKAI165, Nmn, Kzt bot. toks gluosnis, blindė (Salix caprea); žilvitis, karklas: Raudonoji verba (Salix daphnoides) rš. Verbà vadom visą krūmą žilvičių rykščių DrskŽ. Verbų̃ visokių yra: verbà tikra, yra verbà, ką kačiukai auga Kpč. Prieš nedėlią atanešė, pirkioj razžydo verbõs kačiukai Švnč. Jau verbà sprogsta OG62. Verbà – didelė medžiaga būsta Lz. Verbà daug puvėsio turi – gera bitėm Dv. Dūdelę iš verbõs padaro Asv. Iš verbų̃ kašikus pindavo, virves del medžių varyt, kap varo upėm Pv. Verbų̃ labai daug vėjo palaužyta Mrc. Renka verbų̃ žagaraitį ir varo ganyt LzŽ. Palei keliu verbà auga Vvs. Ver̃bos, visa ver̃bos buvo pas kelią Btrm. Apsodyk pirkią verbõm Mrk. Kad regėtai, kokia verbà – kap apimt glėbiu Dv. Aš užaugau verbele, mane išpjovė dūdele (d.) LzŽ. Rūtų daržely stovi verbẽlė (d.) Auk. An kalno verba, po kalnu merga, tę stovėjo mergelė graži raudona LTR(Mrc). ^ Kap verbà merga išaugo DrskŽ. Moteris tai kai verbà – kuo daugiau laužai, tuo gražesnė ataželia Str. Iš verbos karnų vyžų nenupinsi TŽV598.
3. LTEXII269 sausais žolynais (džiovintomis gėlėmis, smilgomis) ir dažytomis skiedrelėmis meniškai apipinta rykštė – liaudies taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių rūšis (ppr. daroma tik Vilniuje ir Vilniaus krašte): Vilniaus verbas pardavinėdavo prie bažnyčių ir nešdavo taip pat šventinti LEXXXIII407. Įgudęs meistras sugeba nupinti po dvi verbas per valandą sp.
4. LKAI165, Grnk, Št, Jsv bot. kadagys, ėglis (Juniperus communis): Palaužiau verbõs pušinei Ktk. Parnešk verbõs bent vieną gražesnę šakelę Dbk. Ir žiemą, ir vasarą verbà žaliuoja Blnk.
5. NdŽ bot. beržas (Betula).
6. palmė: Žaliuos kaip alyvų (verbos) medis CII187. ^ Kad aš tavyje žaliuočiau kaip verbų medis prš.
◊ verbà žìno nežinia, niekas nežino: Verbà jį žìno Mrs.
verbų̃ kar̃klas NdŽ; LBŽ bot. gluosnis blindė (Salix caprea).
Airiams krikščionybę atnešė britų vergai?
Mums tai britkūs kryžiokai, tiesiogiai.
Visi barzdoti, mišaunieji teskutos.
O čia jau nebe "laukiniai", o kultūringieji, germaniškieji, po kryžiokų užkariavimo, prūsai - su kuokom, pusplikiai, užtatai karūną gavę paturėti, su kryželiu viršuj.
O dar sako, kad beisbolo lazda - lietuviškas tautinis atributas.
Gal kuoktelėjo?
Patys matot - senieji germancai su kuokom stovi, o neo-germancai iš tų kuokų padirbtom bitom švaistosi.
kúoktelėti, -ėja (-ia, -i), -ėjo intr. Slv, Grš, Brt, Alk; Sut kiek pakvaišti, nustoti proto: Mes išrandam, kad jis kuoktelėjęs J.Jabl. Žmonės kalbėjo, kad nuo mušimo jis kuoktelėjęs LzP. Na, ar kúoktelėjai – basas per tokią šalną į gūžynę traukti! Alvt. Ta merga laksto po laukus lyg kúoktelėjusi Gs.
kúokt interj. kumšt, niūkt (sudavimo garsui reikšti): Tik kúokt kúokt vaikui kupron Rdm.
1 kúokterėti, -ėja (-i), -ėjo BŽ504 žr. kuoktelėti: Prisiekiu Herkuliu, jog kuokterėjęs tu, nes keiki pats save rš. Iš kalbos gali matyti, kad ji kúokterėjusi Skr.
2 kúokterėti, -ėja, -ėjo intr. suduoti, sušerti: Jis tam nepažįstamam tai ir kúokterėjo Lzd.
kúokterti, -i (-ia), -ėjo žr. 2 kuokterėti: Kad kúoktersiu aš tau, tai net persiversi! Rdm.
Tai tie du germanai ir žiūri, bene yra norinčių kuoktelėti nuo jų kuokų.
Paskui jie kiek persigalvojo.
A crest is a component of an heraldic display, so called because it stands on top of a helmet, as the crest of a jay stands on the bird's head.
Ėmė ir crest-o vieton ant šalmo, vadinamo karūna, erbą įdėjo, juodą.
Betgi - kryžiokai...
Gal čia jiems nuo vaikščiojimo šarvuose sulindus šitaip?
Va, kokis jų crest-as.
Dabar mūsų herbas toks.
Gražus.
Tik kaip su SILENTIUM ir su LIBERTAS dabar, a, LITVANIAE?
O ką daryt, jei iš visų pusių lindo bandziūgos su kuokom, bitom, kardais, kalavijais?
Gintis teko, vyti juos atgalios, tikėjimo nešėjus grobikus svetimšalius.
Kurie erban vietoj balto erio juodą įsidėjo.
O tuos, kas baltą erį turėjo, baltom varnom pravardžiuoti ėmė.
Ne tokie "kaip visi", matai.
Juodvarniai patys.
Kuriems protėvių žaliuojančio palikimo neužteko, kurie grobė grobė, į turtus konvertavo, pakol, apsižiūrėję, šaukti ėmė - griūna, griūna, svietas griūna!
Kur protėvių palikimas?
O neo-germanai dar ir šmeižia, balamūtai, esą, mes vergus laikę, ir dar ilgiausiai Europoje.
Coat of arms - taip vadinasi jų erbas neogermaniškai, angliškai.
Ginklų danga.
Ginklams ar kam kitam
paslėpt.
Kam slepiat?
Pasalūnai esat, apsimetėliai?
Mūsų erbai gražesni.
Ir tas, su baltu eriu, ir dabartinis, Vytis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą