Undine.
Średniowieczna nazwa brzmiała Warszewa, Warszowa. Najprawdopodobniej pochodzi ona od formy dzierżawczej imienia Warsz (skróconej formy popularnego wówczas staropolskiego imienia Warcisław, Wrocisław), używanego m.in. wśród przedstawicieli rodu Rawów (Rawiczów) herbu Rawa, właścicieli części terenów w dzisiejszym centrum miasta, np. Solca i Mariensztatu.
Zmiana nazwy na Warszawa wynikła z mazowieckiej wymowy dialektycznej.
Senieji Mazovijos gyventojai buvo mozūrai, kurių teritorijoje formavosi ankstyvosios žemės.
In the Middle Ages, the inhabitants of the northern Duchy of Masovia were called Mazury in Polish. Between the 14th and 17th centuries, Polish settlers from northern Masovia moved to the southern territories of the Monastic State of the Teutonic Knights that was previously the land of the Baltic Old Prussians who were conquered by the Teutonic Knights in the 13th and 14th centuries.
Legendarna etymologia wywodzi nazwę od imion rybaka Warsa i jego żony Sawy.
Miesto įkūrimo legendoje apie žveją Varzą ir jo žmoną Savą gali būti tiesos: vardas reiškia žvejybos vietą, nes senąja prūsų kalba žodis „warza“ reiškia žuvų užtvanka, o žodis „saw“ žvejo valtį su skylėta dėže, kuria semdavo žuvis.
Verta pacituoti dar vieną šaltinį, kuriame aprašomas žvejybos būdas, vadinamas „varža“. Tas šaltinis: Д. К. Зеленин, Восточно славянская этнография, Москва, 1991. D.Zelenino knyga pirmą kartą buvo išleista vokiečių kalba 1927 metais Leipcige. Maskvos leidimas yra vertimas iš vokiečių kalbos. Knygoje apie „varžą“ rašoma taip: „Реку перегораживают забором, сквозь который рыба пройти не может;
в середине забора оставляют узкий проем, около которого на дне реки помещают вершу. Рыба за неимением другого прохода поневоле идет в вершу, выбраться оттуда она не может.
Upę pertveria perkolu, per kurį žuvys pralįsti negali. Perkolo viduryje paliekamas siauras tarpas. Upės dugne prie tarpo statoma varža. Žuvys, neturėdamos kito kelio, palei perkolą plaukia į vidurį ir papuola į varžą, iš kurios negali išeiti.“ Knygoje yra perkolo ir varžos nuotraukos. O taip pat rašoma, kad kol nebuvo garlaivių, perkolai buvo statomi net didžiųjų upių žemupiuose, pavyzdžiui, Kamos. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „varža“ aiškina taip: „varža iš vytelių pintas prietaisas su užgerkliu žuvims gaudyti; bučius: varžas į perkolą stato.“
1 várža sf. (1) Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LKKXXIX184(Lz), Rg, Škn, Varn, varžà (3) Slm, (4) Sdk
1. SD1193, SD397, Kos58, Sut, N, BS151, A1885,48, LC1887,23, LsB209, M, L, Š, Grv, Rg, Vlkv, Šn, Plv, Brž, Ut, Ds, Aln, Pn, Pšl, Srv, Upn, Dl, Rmš, Vdk, Pln iš vytelių pintas ar iš medžio skalų padarytas prietaisas su įgerkliu žuvims gaudyti, bučius, bukis: Váržas pindavo iš vytelių – gražios váržos būdavo Svn. Tą tęvgalį užriša, o į tą vidurį būs padirbta maža varžìkė, aną įkiša į tą didžiąją váržą End. Atsimenu, kap aš mergšė buvau, te tokias váržas iš balanų darė, tep kap bučeliai Kpč. Paskink váržai kliūgų Paį. Ir váržas pinam iš žvilgučių Btrm. Váržas pynė, upėn statė Dbč. Žvejys stato váržas ant takišio J. Váržos tebėra an pirtelės Krs. Varžą spendžia prieš vandenį, o bučių pavandeniui Lkš. Geriausia statyt váržos ant tekančio [v]andenio An. Pastačiau varžą po krūmu, tai prilindo pilnas kulys žuvų Arm. Váržoj po sykelį žuvių randa Užp. Po pietų eisiu váržas apžiūrėt Žln. Iškrėsk žuvis iš váržos i vė užrišk Mrj. Mūsų váržas [v]anduo išnešė Vb. Kažin kas šiąnakt mūsų váržas iškratė Kp. Mano váržą pavogė Smn. Privažiavę upę, nustabdė arklį ir tarė vyras pačiai: – Eime pasižiūrėtų, ar nerasma váržoj žuvų? BM28(Č). Ežere tiesė tinklus ir kratė varžas svetimo sodžiaus žvejas A.Vien. | Jegu Tūros lauką melioruoja – ir váržoj jų kiemas (blogai jų kiemui) Slm. ^ Purškia kap ešerys varžoj LTR(Igl). Vakar katė buvo kap varžà (stora), o šiandien išpliūkus (apsikačiavusi) Vdš. Kad pririjo telyčiotė – kaip varžà Ds. Boba kai varža Mlt. Eina kai várža (nerangiai) Ml. Eina kai varžẽlė Sdk. Eina išsikėtus kai várža Vlk. Nebijok, aš jau kito varžõn nelįsiu (nesikišiu) Slm. ║ Stak perkolas, persėda, takišys: Ten váržas kala K.Būg(Vl). Nuo jų sparnų oras taip ūžė, kaip kad didelis vanduo veržias pro varžas Blv. ^ Ko kroki kaip várža?! K.Būg. ║ Pns pailgos dėžutės pavidalo prietaisas iš skalelių vėžiams gaudyti: Vėžius gaudo ne bučiais, kaip žuvis, o váržom Ds. ║ Krn, Lp prk. apie storą, stambų žmogų, gyvulį ar paukštį: Ė várža – nei te gražumo, nei zgrobnumo (apie merginą) Švnč. Šita várža ilgai nededa (apie vištą) Sld.
2. Dsm, Tvr, Mlt, Antš, Sv iš skalų ar vytelių pintas uždaras krepšys sugautoms žuvims vandenyje laikyti: Atneškit váržas – suleisim žuvis Nmn. Sugautą žuvį váržon leidžia, ir várža stovi ežere Ktv. Pilną váržą prileidžiau žuvų Slk. Ot pagavau žuvų, kad net váržon nelindo Žž. Šiąnakt pavogė iš mano varžos žuvis Ker. Reikia iš váržos žuvis išimt, ba jau antra diena stovi Ūd. ^ Žmogau brangus, tu liežuvį laikyk kaipo váržoj žuvį (d.) Grl.
3. Rdš iš plonų kartelių padaryta dėžė mėsai, žuvims laikyti: Mėsai, žuvim laikyt várža – dėžė su skylėm Pv.
4. spąstai: Zuikį rado váržo[je] Vlkv. Váržoj įlindęs šeškas FrnS218. Var̃žą prie urvo pastato i pasigauna kraliką Vp. Vaikai artojaus užstatė varžas ir sugavo mus (žvirblius) apie tris LTR. ^ Puolė puolė kaip žvirblis varžon LTR(Šmn).
D.Zelenino knygoje varža apibūdinama irgi taip pat, tik rusiškai varža vadinasi верша. Varža ir верша tas pats žodis ir juo vadinamas tas pats prietaisas. Tik garsas „ž“ nudilo, susilpnėjo ir tapo „š“.
Suverždavo protėviai upę ir prisisemdavo žuvų...
Lietuvos istorikai visi lyg susitarę kartoja mūsų priešų šmeižtą, kad Lietuva senovėje buvusi mažytė kelių valsčių valstybėlė.
Rusų, lenkų ir vokiečių šaltiniai rašo tą patį – karą su jotvingiais tiek rusai, tiek lenkai pradėjo iškart po krikšto. Rusai giriasi, kad juos į karą prieš jotvingius stūmė knyginio tikėjimo (t. y. krikščionybės) meilė. Rusai labai giriasi, kad jie labai kultūringi, nes krikštyti, o jotvingiai laukiniai. Ką sako atviras rusų prisipažinimas, kad į karą juos stūmė krikščioniškas tikėjimas? Čia ir aklas gali matyti, kad rusams ir lenkams apsikrikštijus naujasis tikėjimas, tiksliau, to tikėjimo kulto tarnai agitavo ir vertė valdovus pulti ir naikinti savo kaimynus tik dėl to, kad tie nekrikščionys.
Kulto tarnų jėga didelė. Jie tais laikais visose šalyse buvo valdovų vaikų auklėtojai. Kai iš mažens vaikai – būsimieji valdovai girdi iš auklėtojų vien tik tai, kad reikia nekrikštytus kaimynus išnaikinti, tai užaugę tą ir daro.
Čia kai ką tik pacitavau, verta perskaityti.
Šeštadienį apie tai papasakojo pats autorius.
Taip ir atsirado šis rašinys.
Man atrodo, kad viena iš ginčų tarp dabartinių čia minimų tautų priežasčių - nesupratimas, užmiršimas, kas yra Lietuva, jos esmė.
Pradėjom ją dalintis, niekaip nepasidalinam...
Романе! Худым живеши, Литвою ореши.
лiтaвaць - baltarusiškai litavoti.
Lituoti.
Apjungti.
Susijungti.
Rasti bendrus tikslus, o ne nesutarimus.
Neprisirengiau perspėti apie Warszawa ir visą Masovie, kai rašei apie mozūrų Kurpių valsčių (beje, ten irgi reiktų patikslinti: iš liepų karnų ar kitokiu būdu supintos yra vyžos, o kurpės bendras apavo, avalo pavadinimas, kurį dabar esam pakeitę svetimybe „batai“, o kurpius vadinam šiaučiais ir batsiuviais), bet matau jau pats susiradai.
AtsakytiPanaikintiTelięka papildyti, kad yra Varšuva ir Lietuvoje, ir ne viena. Antai laikinojoje sostinėje Veršvai, šiaurinį Kauno aplinkelį tiesiant pusiau nugriautas Veršvų piliakalnis, kur į Nemuną žemiau Neries įteka kitas dešinysis Nemuno intakas Veršvas. Ir pačiame Vilniuje, aukščiau Vilnios ir Vilnelės santakos Šventaregio, iš kairės įteka Varžuva (Varžuvka), jos paupy Aukštoji ir Žemoji Veržuva.
Praėjusią vasarą maudžiausi Veršiuke šiauriau Aukštadvario. Žemiau Veršiuko didesnis ežeras Veršis — aišku, jie reiškia ne bulių ir telią, o slaviškai iškraipytą ir tyčia neteisingai atlietuvintą varžą, žvejybos veržų vietą. Panašiai, kaip išsityčiota, Bedugnio paupy iš slaviško Bezdnaja atlietuvinant Bedugnius į Bezdonis, Bezdonių pilį, Bezdonių mokyklą.
Yra dar upė Veržas (dešinysis Nemuno intakas) ir Veržininkai Šilutės r., Varžakampis Ignalinos r., Veršupiai Šakių r., Veršiai prie Druskininkų, Joniškio, Šakių ir t. t.
Gali būti, kad ir Orša tą patį reiškia. Orša — lietuvių valsčius Dniepro aukštupy, kur iš dešinės įteka Orša ir Adruva. Oršoje Vytautas įsteigęs pirmąją lietuvišką parapiją, nes daugelis lietuvių ten laikėsi dar neapsikrikštiję stačiatikiais.
Ant kalno mūrai, joja mozūrai. (2 k.)
AtsakytiPanaikintiJoja joja lietuvaičiai,
Neša neša vainikaitį.
Vainiką rūtų, vainiką rūtų.
Taigi mozūrai ne tautovardis, o tie patys lietuviai. Kaip ir žemaičiai (žiemaičiai, Žiemiai, Žiemgala — šiaurinė Lietuva), kaip ir prūsai (parusiai, Parusia — Pajūrys, vakarinė Lietuva), kaip vikingai (gabentojai vykingai, vanduoliai vytininkai), kaip ir galindai (galiniai, galyčiai, galaiciai — pasieniuose sukarintų gyvenviečių kazokai) ir t. t. Leidžiamės mulkinami, kiekvieną Lietuvos vietovardį, amato, verslo, gyvensenos žodį, pritaikant skaldyti Lietai, atplėšti lietuviams nuo tautos, galop paliekant „tikrajai“ Lietuvai (Lituania Propria) tik kažkokį valsčių Lietaukos upelio slėnyje.
Mazovija, Masovie - Moisovė, mozūrai tikriausiai bus tas pats žodis, kaip ir Moisia (Mœsia Superior ir Mœsia Inferior — Aukštutinė ir Žemutinė Moisia, Romos imperijos provincijos tarp Dakų ir Trakų). O dabartinėje Lietuvoje tokie vietovardžiai yra Mosėdis (moisių sala, sėda, sodžiai), Maišiogala (seniau Moisiogala) ir pan.
Kas ten žino, kokias kurpes pirmučiausia sukurpė, gal kaip tik vyžas. Čia yra ir kurpi, ir kurpisšnūri - batraiščiai. Žodžiai "vaikščiojo". Štai, nuo tų senųjų laikų ne tik varža mums, bet ir вярша baltarusiams, o верша rusams liko. O Bezdonyse tai gal patys iš savęs tyčiojamės.
AtsakytiPanaikintiViena mano senelė - Mazūraitė. Kadaise Lietuva reiškė laisvą senojo tikėjimo kraštą, kurį vėliau išdalinom į valstybes valstybėles. Per tūkstantmečius, spaudžiami piramidinių struktūrų, vadinamų civilizacijomis. Tos struktūros buvo ir yra grįstos savanaudiškumu, paslėptu po apgaulės šydu. Šiandien tas šydas nukrito.
AtsakytiPanaikintiMan atrodo, kad varža reiškia susiaurėjimą, suveržimą. Taigi, gali būti nebūtinai susiję su žvejyba.
AtsakytiPanaikintiBet įdomiausia, kad lietuviai žvejybai skyrė tiek daug dėmesio.
O tai kai kurie istorikai-lingvistai buvo jau įpiršę nuomonę, kad prieš 3000 metų žvejyba šiuose kraštuose užsiiminėjo išimtinai ugrofinai ir kuo ramiausiai sugyveno (užėmė skirtingas ekologines nišas) su probaltais. Tik nesiderina, kad pas ugrofinus visi laivybos ir žvejybos įrankiai daugiau baltiški, nei ugrofiniški.
Taigi, istorikų menkinantis "specialumas" dar kvapo neišleido ir net įsibėgėja.
Jūsų komentarą perskaitęs peržiūrėjau ir įdedu likusius LKŽ žodžio "varža" aiškinimus:
AtsakytiPanaikinti1 várža sf. (1) Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LKKXXIX184(Lz), Rg, Škn, Varn, varžà (3) Slm, (4) Sdk
5. Stč, Lg, Jnšk, Sml, Šln, Gdž, Pšš, Šl kartelė šiaudams prispausti dengiant stogą, klostis: Priveržk su várža gniutelę, klostį stogo J. Patašyk ir atnešk daugiau váržų Rz. Prikirsk váržų stogui dengt Nj. Stogo váržos stipriai pririštos prie grebėstų Mšk. Várža uosinė geriau uždėt ant stogo viršaus Pc. Prisivežiau kūlių, grebėstų, váržų, kliūgelių, dabar galėsiu stogą dengt Šd. Jau stogas jo visai supuvo – visos váržos matyt Rd. Galėtų ištisus metus pilti liūtys, vis tiek neperlytų, – sako jiems stogadengys, aiškindamas, kaip gerai yra suleisti šiaudai ir kaip stipriai čia priveržtos varžos S.Zob. Vyteles susuki, varžiùkę padarai, uždėjai, eilę varai Krk. Jau šiaudų eilę užtiesiau, tik paduok varžikès – privaržysiu Rs.
6. JI102, Pš, Up, Trš (daržinės, jaujos) sienojus sutvirtinantis skersinis: Várža išskrosta apžabinus galus sienojų tūra suveržus sieną J. Aš užkišiau vadeles už váržos Jnšk. Gryčios sienos jau krypsta, reikės váržos duot Rd. Varžos jau visai sutrešo – reikės įtaisyt naujos Jnš. Paleisk jaujos váržas – ir nuvirs jauja Šts. Váržas išlaužė – i sugruvo daržinė DūnŽ. ║ Jnšk, Rd, Užv, Krž gegnes jungiantis rąstelis, skersinis, spyris: Prikrovėm šieno lig váržos DūnŽ. Par pringius, par koptas sulipdavo [vištos] i tupėdavo ant váržų Vg. ^ Rąžos kaip velnias ant váržos jaučio skūrą tempdamas Krš. ║ pagaliukas žambio tvėrei suveržti: Váržos buvo žambio tvėrei suveržti DūnŽ.
7. Vdk, Škn, Rd, Sdk kartis ar virvė, kuria veržiamas šieno ar medžių vežimas: Su váržom suvaržo šieną, kad negriūtų Lnkv.
2 varžà sf. (4) K.Būg, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, várža (1) Rtr, KŽ
1. fiz. VĮ, PolŽ76 savybė priešintis kokiam veiksmui: Elektros varža vadinama metalų savybė priešintis tekančiai elektros srovei rš. Atbulinė varžà FzŽ380. Šiluminė varžà FzŽ382. Aktyvi varža SkŽ285. Nuotėkio varža SkŽ286. Dėl elektrinės varžos laidai eikvoja srovės šaltinio energiją rš. Temperatūrai kylant, metalinių laidininkų varža didėja, krintant – mažėja rš. Juo greičiau lėktuvas skrenda, tuo didesnė oro varža rš.
2. kas varžo kūną, judesius: Nusipėrėm, nusiplovėm, taip rodos, ka nuėmęs nu viso kūno kokią var̃žą Trk. Taip ir norisi greičiau šokti, numesti batus ir visą miesčionišką varžą ir bėgioti po pievas rš.
3. veiklos apribojimas, suvaržymas: Vyresnybė … nukeltų varžą, kokia iki šiol … mus tebeslogina A1885,284. Tos cenzūrinės varžos ir pats taikstymasis prie jų buvo ypatingai įkyrus pirmaisiais mėnesiais P.Klim.
1 váržas sm. (3) KBII54, KI440, KII90, K, BS151, LVIV182, Rtr, NdŽ, KŽ, LKAI131, (1) Šv, Erž žr. 1 varža:
1. Q185, Lex45,71,76, B626, R, R141, MŽ, MŽ186, Sut, N, LsB170, RtŽ, Jn, K.Būg(Erž, Kv), ŠT62,180, Antz, Gr, Rt, Šv, Btg, Rs Váržą nupina tokį kai bačkutę Erž. Buvo iš žievikių padirbtas toks váržas, su tuo gaudė [žuvis] Vvr. Pilnas váržas prilindo žuvies Grk. Jis vienas nulėkė į dvarą, rado varžè lydeką (ps.) Ar. Tinklai, venteriai, varžai, arba bukiai, šlapi TP1880,42. Liuobi įkiši kokį varžùką, ka prilįs tų lydekų! End.
2. Šlv, Ant Varžañ suleidžia žuvis ir uždengia, vandeny ir būdavo tas váržas Auk.
3. žr. 1 varža 5: Pakirtai ploną alksnį, tą váržą uždedi ant šiaudų ir pririši prie lotelių Škt.
4. pagalys, kartelė kam suveržti, sutvirtinti, sujungti, spyris, skersinis, sankalas: Štai varžaĩ trys, kad staklės stovėtų stipriau Jrb. Deda medį į varžus, kad sulinktų pavažos Skdv.
2 var̃žas sm. (4) PolŽ1221 elektros grandinės elementas, sudarantis tam tikrą pasipriešinimą elektros srovei, rezistorius: Šiluminis var̃žas FzŽ356. Anglinis var̃žas FzŽ382.
(viskas netelpa, komentarą "skeliu per pusę")
×varžavóti, -ója, -ójo (hibr.) tr. KŽ
AtsakytiPanaikinti1. stengtis paveržti, gauti: Tuos puodus [pirktis] tai varžavójo Kt. | refl.: Kaimynai varžavójas apie kąsnelį žemės J.
2. versti (ką daryti): Anyta varžavó[ja] marčią prie darbo J. Nevaržavók jį gerti arielką J.
3. B968, N, [K] kankinti.
×pavaržavóti tr. varžantis aplenkti, nurungti, paveržti: Ėgu žadi pirkt, tai lėk, derėk: kiti gali pavaržavót Mžš. But paėmęs tą gražiąją seserį, ale Riaubiokas pavaržavójo Mžš.
×privaržavóti tr. Snt, Grš, Vl, Skr priversti (ką daryti): Privaržavójo mane gerti arielką, t. y. privartino J. Vienas senas tėvas savo sūnus prie darbo privaržavódavo Šk.
Matyt, žvejyba mums senovėj daug daugiau reiškė, negu šiandien. Pažiūrėkit, kiek jos čia.
Manau, kad ugrofinai (dabar paversti finougrais, matyt, mėgdžiojant anglakalbius:)) atsirado į mūsų kadaise plačias žemes įsiveržiant tiems, kuriuos vėlesniais laikais imta vadinti ordomis; retai apgyventoje šiaurėje ugrofinų liko daug, o piečiau jie "ištirpo", buvo "atskiesti", išskyrus vengrus.
Nežinau, kur yra vienon vieton surinkta daugiau "baltiškai ugrofiniškų" laivybos ir žvejybos žodžių, tokių, kaip estų laivas ar ungurys.