2010 m., kartu su dviem vyresniaisiais broliais Mindaugu ir Margiriu, atvyko paskui darbą Plimute radusį tėtį. Avarijoje žuvusios mamos plaukikė neteko ketverių.
Karjeros pradžia – 2004 m. Šilainių baseine Kaune. Į Angliją plaukikė išvažiavo ne dėl sportinių priežasčių. Anksčiau į Didžiąją Britaniją persikėlęs Rūtos tėtis Saulius Meilutis norėjo, kad duktė augtų su juo ir prieš jai atvykstant rūpinosi Rūtos treniruočių sąlygomis. Anglijoje šeima įsikūrusi laikinai. Plimute Rūta Meilutytė treniruojasi Plymouth Leander plaukimo klube.
Dėl ekonominių priežasčių atvyko Plimutan iš Lietuvos olimpinės čempionės tėtis.
Meilutytė tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distancijos olimpine čempione ir pirmąja Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį.
– Neveltui pasilikau,- po nuostabios pergalės sakė Prezidentė.
Lina Kačiušytė gimė 1963 m. sausio 1 d. Vilniuje.
Mokėsi Vilniaus 7-oje vidurinėje mokykloje, nuo aštuonerių metų treniravosi mokyklos baseine, kur ją pastebėjo trenerė Aušrinė Šukytė. 1974–1977 m. treniravosi „Žalgirio“ sporto mokykloje, pirmasis treneris Arvydas Gražiūnas.
Nuo 1976 m. TSRS jaunimo rinktinės, nuo 1977 m. suaugusių rinktinės narė, treneris Borisas Zenovas.
1985 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą.
Dirbo vertėja iš anglų, ispanų, rusų kalbų.
Vilniaus miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.
1978 m. Berlynas – atranka, 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordininkė (rezultatas 2:33:11).
1978 m. Berlynas – finalas, 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordininkė (2:31:42), pasaulio čempionė.
Penkiolikmetė, kaip Rūta dabar.
1980 m. vasaros olimpinės žaidynės – 200 m krūtine olimpinė čempionė ir olimpinė rekordininkė (2:29:54).
Štai, lrytas džiaugiasi, kad Lietuva išvirkščia Sparta pavirto.
Šių dienų jaunimas gal ir nežino, kad jų tėvai ir seneliai dalyvavo, rungėsi spartakiadose.
Olimpiados galgi ne liumpenams skirtos...
O "Klasikos" radijas pasakoja apie naujus fizioterapijos kabinetus, pridurdamas, kad didžioji pinigų dalis – Europos Sąjungos fondų parama.
Patys gi, neparemti, negalim.
Maskva nuo 1795–tų rėmė, dabar Briuselis remia.
Dvi olimpinės čempionės: viena Olimpiadai ruošėsi broliškų tarybinių respublikų Sąjungoje (be kabučių tada šiuos žodžius rašė), kita — Jungtinėje Karalystėje (irgi be kabučių).
Argi Lina ne Lietuvos plaukikė, jei Rūta vadinama pirmąja Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį?
AtsakytiPanaikinti— Ne, Lina buvo Sovjetų sąjungos sportininkė, — tau atsakys atsakinga žiniasklaida, — o Lina jau Jevrų sąjungos pilietė. Tarybinis sportas buvo politinė propaganda, propagavo tautų draugystę ir žydišką internacionalizmą, o dabar politika kita, žydų nebėra, mes už jydišką multikultūralizmą.
– Britų spauda apgailestauja, kad nesi Didžiosios Britanijos pilietė. Ką pati apie tai manai?
– Man tai negaila. Nebūsiu aš britė ir taškas... Niekad nekeisiu Lietuvos pilietybės ir nėra ko apie tai klausinėti. Durnas klausimas (šypsosi – DELFI).
Akivaizdu, kad:
1) tai atsakymas ne į šitaip pateiktą klausimą, kaip jis surašytas spaudai;
2) klausta to paties buvo daug kartų, įkyriai, įžūliai ir bandant prieiti draugiškai, apeiti klastingai, aplinkiniais keliais;
3) visi Lietuvos žiniasklaidos kanalai skelbia tą pačią apklausą, tik pateikia savo vardu, iškraipydami vis kitaip ir visi nuslėpdami klausinėtojo vardą, pavardę ir tarnybą.
Todėl dabar dera iškelti ieškinį, kad savanoriškai arba per teismą būtų išduoti šio suplanuoto ir centralizuoto priešvalstybinio sąmokslo vykdytojai ir organizatoriai (LTOK, LRPK, SRTF, VSD, kitos slaptosios ir viešosios agentūros). Nes jų tikslas buvo išnaudoti visuotinį dėmesį tautos orumui pažeminti ir Lietuvos garbei įžeisti pasaulyje.
Neva Rūta ir apskritai sėkmės lengviau pasiekia tie, kurie išsižada tautiškumo ir išduoda tėvynę. Bet Rūtai užteko proto, įžvalgumo ir tvirtumo nepasiduoti provokacijai. Atrodytų, net visai nekaltais klausimais:
– Kaip manai, ar būtumei tapusi olimpine čempione, jei nebūtumei persikėlusi į Plimutą? Kuo ypatingos tavo treniruotės, kad pavyksta pasiekti tokį progresą?
– Tiesiog treniruojuosi ir tiek – kartais 2,5 valandos per dieną, kartais penkias. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Treniruotėje galima stengtis arba ne – treneris juk neprivers.