Medeinė ir šv.Hubertas

Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus. Jaunasis Hubertas mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą Hubertas išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą.

Ir buvo paskelbtas šventuoju, ir tapo krikščioniškųjų medžiotojų globėju.

Ne medžioklė, o šunoklė.

Nes galima atsikąsti.

Dabartinės LR medžiotojų globėjas jis ir yra, šv.Hubertas.

Šiandien apie pusę dvyliktos LRT radijas kalbino šv.Huberto globojamų LR medžiotojų atstovą, šv.Huberto draugijos magistrą (negi meistrą?) ir vienuolį - šv.Hubertas juk įkūręs vienuolynų.

Paskambino garbaus amžiaus radijo klausytoja, paklausė, kodėl paniekinom savąją Medeinę ir pasiėmėm Hubertą, juk jį šventuoju paskelbusi bažnyčia su kalaviju pas mus atėjo.

Į klausytojos klausimą atsakęs vienuolis pasiūlė sugrįžt trejetą metų atgalios ir prisimint, kokio įvykio tūkstantmetį mes tada šventę - ogi šv.Brunono nugalabijimą minėjom; tai ir pagalvokim - sakė radijo klausytojams vienuolis, - kas geresnis, šv. Hubertas ar Medeinė.

Nesakė broliu laidos vedėjos pristatytas vienuolis, jog šitąją mūsų tūkstančio metų senumo piktadarystę aprašė moteris Kvedlinburgo vienuolyne (matyt, pasiklausius kažkieno pasakojimo), o ir pastarojo istorinio dokumento niekas parodyti negali, tik XVI-to amžiaus nuorašą.

Kad šv.Vaitiekų toks pats likimas ištiko Lenkijoj, tik dėl pastarosios piktadarystės kalti liko ne lenkai, o Lenkijoj gyvenę negeri prūsai, jis irgi nesakė.

Apie kunigystę ir dvarystą vienuolis neužsiminė.

Ir kad žodį "kunigas" mums "kryžiuoti vokiečiai" "paskolino", nesakė.

O apie Medeinę išvis nekalbėjo.

Medžiojom terp medžių.

Ana saug mėška žvieris ė medius, nelaid bi rēkala anūs teriuotė.

Parvirto kraugerys Hubertas ir patapo šventuoju...

Paskambino kita radijo klausytoja - skundėsi, kad medžiotojai vos ne jos kieme šaudo, kitas klausė, kodėl medžiotojai sutarčių su miško savininkais nebesudaro; LR medžiotojas paaiškino, kad 1,5 metų galiojusi tvarka, kai medžiotojai turėję sudaryti sutartis su žemės savininkais dėl medžioklės, bet ana buvus atmainyta, t.y., "vsio zakonno".

Pensininkas, buvęs medžiotoju, paskambino, skundės, kad žvėrių miškuos smarkiai sumažėjo, kad medžioklė virtusi šaudymu iš bokštelio į prie paberto pašaro atėjusį miško gyventoją; šv.Huberto globojamas medžiotojas paaiškino, kad įstatyme įrašyta "viliojimo" sąvoka, vadinasi, vėlgi "vsio zakonno".

...medžioti tykojant, kai medžiojamieji gyvūnai viliojami masalu, leidžiama nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.

Žiemą.

Vaikučiai, globokime žvėrelius žiemą.

Gal tas Hubertas, hercogo Huberto sūnus, kuris mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas, visai nepargriuvo?