Skatulės ūbas

skaténtis, -ẽnasi, -ẽnosi Kpr labai norėti, geisti: Ko tu taip skatenies tų grūšnių? Krs

skatė́ti, skãta (skãti Dglš), -ė́jo intr.
1. J žr. skasti 1: Ans teip skãta Als.
2. impers. Š rūpėti, norėtis: Durniaus neima miegas, jam skãti valgyt Prng.
3. impers. darytis gailu, deginti: Nuo ruginių blynų man pradeda skatė́t gale gerklės Dglš.

skãtytis, -osi, -ėsi (la. skatīt), skatýtis, skãtosi, skãtėsi NdŽ
1. G108 žvalgytis, dairytis: Vyras, vis aplink save besiskatydamas, … popierius ant akmens padėjęs TP1881,29.
2. žvalgantis ieškoti: Vis ieško, skãtos pirkti Slm. Paršai skãtos ėst Lnkv. Jau, musėt, visą dieną nedavė kiaulėm ėst, kad jos teip skãtos Jnšk.

skãtinimas sm. (1) Rtr, Š, DŽ → skatinti:
1. I, L Kad prakalbos skatinimai skaityti, duoti knygelę į rankas kiekvieno vaiko nenuskambėtų tuščiai, Mažvydas duoda ir elementorių V.Myk-Put.
2. Labai svarbu, keliant darbo našumą, teisingai taikyti materialinio skatinimo priemones sp. Ūkinės iniciatyvos skatinimas ETŽ. Gamybos skatinimas ETŽ.
3. BTŽ bot. kurio nors gyvybės proceso pagreitinimas, stimuliavimas.
paskãtinimas sm. (1) FT, DŽ1; Ser → paskatinti 2: Materialinio ir moralinio paskatinimo priemonės sp. Bet čia jis ėmė dejuoti, kad jo kišenės ištuštėjusios, ir prašė manęs dėl paskatinimo jį kiek sušelpti J.Balč.

Skatikas – įvairių laikotarpių piniginis vienetas, cirkuliavęs Lietuvos teritorijoje:

feodalinės Lietuvos piniginis vienetas;
XVIII–XIX a. lenkiškas ir rusiškas grašis;
XIX a. rusiška pusės kapeikos moneta;
1919–1922 m. Lietuvoje vartoto piniginio vieneto auksino šimtoji dalis.

Bendrinėje kalboje ir tautosakoje skatiku vadinami smulkūs pinigai.

Skatikas yra susijęs su visa eile germanų kalbų žodžių, reiškiančių „pinigai, turtai“, pvz., gotų skatts – „moneta“, senovės islandų skattr – „mokestis“, senovės saksų skat – „moneta“ ir kt

Die Schatulle (Lehnwort von lat. "scatula"; siehe auch Schachtel) ist ein kleineres, häufig kunsthandwerklich aufwändig gestaltetes Behältnis zur Aufbewahrung von mehr oder weniger wertvollen Dingen (Geld, Schmuck und Ähnliches).

шкатулка
Древнерусское – шкатула (небольшой сундук).
Латинское – scatula.
Слово «шкатулка» появилось и получило широкое распространение в русском языке в конце XVI в.
По своему происхождению это слово является общеславянским и с подобными значениями (коробочка, ларец, ящичек и т.п.) встречается во многих славянских языках. Некоторые исследователи предполагают, что слово «шкатулка» происходит от латинского scatula, что значит «коробка».
Родственными являются:
Украинское, белорусское – шкатуля.

×skatùlė (vok. Schatulle) sf. (2)
1. L, Rtr dėžutė papuošalams, brangenybėms.
2. NdŽ psn. privatus karaliaus iždas.
◊ skatùlės kiẽmas K; N karaliaus dvaras.
skatùlės ū́bas; N karaliaus dvaro žemės sklypas, plotas.

1 ū́bas (vok. dial. hube) sm. (1) KBII55, K, BS149, Cp, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Tlž, Rmš; Q278, R, R210, MŽ, MŽ280, N, Kel 1862,115, LB64 istor. ariamos žemės matas (labai įvairaus dydžio): Aš turėjau du ūbu lauko J. Brolis davė sesei ūbą lauko ir palšus jaučius J. O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė ir linksmai gyvent jiems ū́bą primušė lauko? K.Donel. Valdžiusiems du ūbus žemės [60 margų] buvo leidžiama pasidaryti alaus iš trijų siekų, vieno ūbo savininkams – iš dviejų siekų miežių salyklo LKVII87. Tolminkiemio klebonas valdė dar penktąjį, vadinamąjį našlių ūbą, skiriamą klebonų našlėms išlaikyti LKVII359. Cit, neverki, mergyželė, graži, daili negelkelė, ūbą lauko duosiu už molinį puodą KlpD83. Velyj perleisčiau tris ūbus lauko ne kai jauną mergytę KlvD84. Kad aš važiavau laukelį, senos močiutės ūbelį BsO153. Kad aš turėjau du ūbu lauko LTR(Grš).
◊ skatùlės ū́bas; N karaliaus dvaro žemės sklypas, plotas.

×skatùlninkas, -ė smob. (1) K, NdŽ; N karaliaus dvaro valstietis, karališkis.

shot (n.)
O.E. scot, sceot "an act of shooting, that which is discharged in shooting," from P.Gmc. *skutan (cf. O.N. skutr, O.Fris. skete, M.Du. scote, Ger. Schuß "a shot"), related to sceotan "to shoot" (see shoot).

Related to O.E. sceotan "to pay, contribute".

...

Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d. Įvedant lito kursas su JAV doleriu buvo 10:1, buvo Lietuvos Banko garantuotas turimomis aukso atsargomis (1 litas = 0,150462 gramų gryno aukso).

Doleris ir auksas.

Jubiliejus.

...

Kam skatikai, o kam - skatulės ūbas!

×skada (l. szkoda) sf. BBDan6,24, BzB322 nuostolis, žala: Anys visi ateit daryti skados BBHb1,9.

Neiškada?

2 ×iškadà adv. praedicativum gaila: Iškadà to žmogaus KII145. Labai buvo iškada OZ20. Man iškadà to vaiko, kad jis taip turi vargti Br. Man to beržo iškada, nekirsiu jo niekada Jž. Ar tau ko nors iškada? Ds. Iškada jauno žmogaus, kai turi mirti Gr. Iškadžiaũ sveikatos kaip turtų J, Š. Savo iškadžiaũ kaip svetimo Trgn. Man iškadžiáusia tai vaikų Gr. ^ Iš svetimos skūros neiškada rėžti Sim.

suskatìmas sm. (2) → suskasti 1: Malonu būtų išgirsti, kad tas Prūsų lietuvių suskatimas ginties yra ne vieno ir ne kelių žmonių sugalvojimas J.Jabl.