2012-12-22

Rutula

rùtulas sm. (3b)
1. žr. rutulys 2: Metaliniame rutule susikaupia elektra rš. Koks gražus rùtulas iš bulvės J.Jabl(Plk). Aure rùtulas merno sniego, taukų surutultas J. Tavo vaikas riebus kaip rùtulas Kv.
2. BŽ504 žr. rutulys 3: Drobės rùtulas Kv. Rutulas virvių D.Pošk. Šlapi rutulai, negal tų žirnių į žaginius krauti Grg.
3. žr. rutulys 5: Rutulaĩ eita nu kūno, ka trinu Slnt.

rùtulojimasis sm. (1) → rutulotis.
išsirùtulojimas sm. (1) → išsirutuloti: Mūsų uždavinys ir yra sekti gyvenamųjų būstų išsirutulojimą nuo seniausių laikų iki mūsų dienų rš.

rùtuliavimasis sm. (1), rutuliãvimasis (1) → rutuliuoti 6 (refl.): Kiekviena pasaulio įvykių banga darė įtakos tautos sąmonės rutuliavimuisi rš.

rutulìnis, -ė adj. (2) kuris rutulio pavidalo: Kompasas padėjo Kolumbui įrodyti rutulinę mūsų planetos formą rš. Rutulìnis guolis DŽ. Rutulinis vožtuvas GTŽ. Savotiškas rutulinis šarvuotis (Tolypeutes tricinctus), ginkluotas tvirtu šarvu ir sugebąs susisukti rutuliu, panašiu į futbolo sviedinį T.Ivan. Rutulinis, arba kamuolinis, žaibas rš. Rutulio nuopjovos, sluoksnio apvalusis (rutulinis) paviršius Z.Žem.

rutulà sf. (3b) raida: Ji nelemčiausiu būdu trukdanti mokslo rutulą rš.

......................

Piramidė apsirutulojo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą