- Ponia, pone - dabar visi ponai.
- pan (n.)
- Old English panne, earlier ponne (Mercian) "pan," from West Germanic *panna "pan" (cf. Old Norse panna, Old Frisian panne, Middle Dutch panne, Dutch pan, Old Low German panna, Old High German phanna, German pfanne), probably an early borrowing (4c. or 5c.) from Vulgar Latin *patna, from Latin patina "shallow pan, dish, stewpan," from Greek patane "plate, dish," from PIE *pet-ano-, from root *pete- "to spread" (see pace (n.)). Irish panna probably is from English, and Lithuanian pana is from German.
Used of pan-shaped parts of mechanical apparatus from c.1590; hence flash in the pan, a figurative use from early firearms, where a pan held the priming (and the gunpowder might "flash," but no shot ensue). To go out of the (frying) pan into the fire is first found in Spenser (1596). - Lietuviai, turintys senąją kalbą, vis iš kažkokių germanų susiskolina žodžius, o airiai - iš anglų; lygiai kaip pinigus tebesiskolina, ligšiol - lietuviams eurus padirba ECB Frankfurte, kad turėtų kuom litus "padengti", o airiai - netoli nuo JK tenubėgo, dalis jų išvis ten...
- from Latin patina "shallow pan, dish, stewpan,"
- Patinas su patele, pats su pačia gal ne iš ten...
- Pan
- Arcadian shepherd god with upper body of a man and horns and lower part like a goat, late 14c., a god of the woods and fields, from Latin, from Greek Pan. Klein says perhaps cognate with Sanskrit pusan, a Vedic god, guardian and multiplier of cattle and other human possessions, literally "nourisher." Similarity to pan "all" (see pan-) led to his being regarded as a personification of nature. Pan-pipe, upon which he supposedly played, is attested from 1820.
- pan-
- word-forming element meaning "all, every, whole, all-inclusive," from Greek pan-, combining form of pas (neuter pan, masculine and neuter genitive pantos) "all," from PIE *pant- "all" (with derivatives found only in Greek and Tocharian).
Commonly used as a prefix in Greek, in modern times often with nationality names, the first example of which seems to have been Panslavism (1846). Also panislamic (1881), pan-American (1889), pan-German (1892), pan-African (1900), pan-European (1901), pan-Arabism (1930).
- Panas (gr. Παν) graikų mitologijoje – piemenų ir jų bandų dievas. Vardo kilmė susijusi su žodžiu pa-on kerdžius; dažnai paniojama su pan, reiškiančiu "viskas".
- Krikščioniškojoje literatūroje Panas prilyginamas Šėtonui dėl savo išvaizdos (ragai, ožio apačia ir pan.). Jis demonizuojamas, vaizduojamas perdėtai seksualus (kaip demonas). Taip pat yra nuomonė, jog Šėtono atvaizdas buvo pasirinktas pagal Pano, pagoniškosios graikų dievybės, atvaizdą.
- Panteonas.
- Πάνθεον!
- Vėl Google Vertėjas pripainiojo?
- Lenkai neaiškina, iš kur jų pan.
- ponas
- S. lie. põnas ‘lord’, ponì ‘lady’ < s. le. pan & pani, plg. pr. supūni ‘lady’ (III 67.4; 69.8), Einedle supana (GrG51). Lie. žiupõnė ‘lady’ žinomas tik iš prūsiškos Lietuvos, todėl jis greičiausiai prūsiškos kilmės.
- O ką - jei turi žiponą, panašus į poną, paprastąjį...
põnas (l. pan, brus. пaн) sm. (2)
1. H, R, N, K, VlnE151 privilegijuoto luomo žmogus; turtingas žmogus, dvarininkas, savininkas; šeimininkas; kas nedirba fizinio darbo, valdininkas: Važiuoja põnas su savo lekajais Nmč. Jis ne põnas, tik gražiai apsirengęs Kn. Ėdu kaip põnas, bet ir dirbu kaip šėtonas Šv. Nuėjęs puolė ponui kojos (į kojas), bet ponas liepė jam inšert penkiolika rykščių BsPII182(Zr). Čyžę užmokėjau, padūmę sudėjau. Gyrė mane visi ponai ir kunigai klebonai LB103. Daugel yra ponų siratėlei barti, nėr tėvo, motulės, nėra kam užtarti LTR(Vlk). Sukviečiau aš ponus ir bajorus JV736. Atjojo ponai septyni, o jų slūgelės devyni VoL446. Nū kaip prie mirštančio vaiko širdis gelia põnų, kad nebteko žmonių J. Keturias dienas namie dirbu, o dvi dienas põnui (dvare) dirbu Aps. Ponai geria alų dar ir buteliavą, o aš prasčiokėlis vandenį iš ravo Pn. Išsimokino ir dabar būva põno vieto[je] Vb. Neturiu pono ant savo galvos Žem. Apsigyvenau atskirai ir dabar pats ant savęs põnas Jnš. Põnų dar nei viens su kardu negimė sviete K.Donel. Bijojau, kad [arkliai] nenueitų į to bieso pono dobilus Žem. Languos pasirodo ir tuojau nyksta išsigandusių ponų veidai J.Bil. Ponai lygu tie paukščiai: nei aria, nei sėja, o minta – bepigu! LzP. Jievaravo dvare buvęs taip žiaurus ponas, kad jisai užmigti negalėdavęs, jeigu kurią dieną nenuplakdavęs vieno ar kelių žmonių LTII417. Nelengvą nešė po ponais naštą valstietis, retai nusiminęs Mair. Kiekvienas laikė jį už poną, ir pats Dickus užtai manė, kad jis tikrai didelis ponas ir daug žino Ašb. Ponas, it musę krimtęs, išdūlino iš žmogaus namų P.Cvir. Ji žinojo iš tėvų, kad vokiečiai yra ponai: visas teismas – vokiečiai, ten lietuviškai kalbančio nė vieno nesą I.Simon. Bajorai
didikai, užėmę vaivadų ir kitas įtakingas vietas, be savo tėvoninių
baudžiauninkų, įsigiję daug veldamų ir karinių tarnų, buvo vadinami
ponais rš. Nuejau põnop prašyt Zt. Tamp ponip buvo dvi obelys Lz. Ach, ponai, klausykiat ir permanykiat, balsus tus jūsų žmonių išgirskiat! Mž11. Ponas to jaučio bus nekaltas BB2Moz21,28. Mokinkimės iš šio klausimo Jono, idant teipo darytų visi plebonai, visi svietiški ponai BPI32. Kad kunigaikštį, kokį arba didį põną, dekretu karaliaus ant pražudymo ižduotą, kirst turi DP8. Ak, išties! mūsų būrai nei rėdyti ponaičiai dar su dumčiais vokiškais susisėst užsigeistų K.Donel. O trečia [moteris] teip buvo turtingo ponelio pati BsPIV222. Neslaunas poniulis NS34. Ponuli, duok man čia pas šitą tavo ugnelę pasišildyt BsPIV156. Verpiu, ponuliuk, – atsiliepė tarnaitė BsPII214. Ponutėlis N. Ponutis N. Suaugo vargšų vaikai, ka davė ponùžiams, ka jie čiaudėjo! Rs. | Tai eisva į ponùs (bylinėsimės)! Jrk57. Didė kaštunka yr prie ponų (teisme) N. ^ Ne ponu būti gimęs B. Ponų giminės, ubago veislės Kos161. Jei ponu negimei, ponu ir nemirsi Lnkv. Visi ponai, o kas kiaules ganys? PPr440. Tu ponas, aš ponas – kas neš kašelę? CII1118. Aš ponas, tu ponas – kas gi mūsų terbą neš? Lnkv. Šunie sviesk – ponuo (valdininkui) kliūs (daug jų yra) Šts. Mesk į šunį – pataikysi į poną Šn. Ponas – ne brolis S.Dauk. Kur ponas, ten ir klebonas LTR. Ponas ir juokdamasis tankiai nudažo kailį M. Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj tūrėkis Žem. Būtų ponas, kad tik Dievas nebūtų užmiršęs jam maišą pinigų duoti KrvP(Kvr). Koks põnas, toks ir kromas Vlkj, Vvr. Koks põns, toks tavors Sch94. Sulig põno ir kaptonas Upn. Ne tas ponas, kurio gražus žiponas PPr212. Be pinigų ne ponas, kad ir gražus ant jo žiponas KrvP(Ašm). Kiaulių neganęs, ponu nebūsi Ds, Mrj. Kaip penkių pilių ponas putas VP21. Šventas Jonas pieno ponas VP45. Ką ponas valgo, to ir šuva neėda Trgn. Durnas kai ponas, plikas kai ubagas LTR(Vdk). Laza i pirštinės ponu nepadarys LTR(Vdk). Ponù būti nėr kaip, o dirbti nenorėtumias Sch94. Ponu nedenkis, vandeniu neremkis Pnd. Ponų malonė iki vartų Žem. Kas do ponas, kad nėra dvaro LTR(Rs). Ponai – velnio monai PPr82. Mainas – monas: kas apgavo, tas ir põnas Krs. Põnai geri, tik šunes (tarnai) pikti (iron.) Jnš. Myli poną, mylėk pono i šuniuką Ml. Iš tų pačių žmonių põnai, iš tų pačių ubagai Trgn. Ant savęs kiekvienas yr ponas Sim. Kiekvienas sau ponas Vl. Ant kito gero nesi ponas Sln. Ir šuva ant savęs ponas Sim. Ruduo visus ponais daro TŽIII382. Duok, Dieve, ponaliams sotį, žmonėms kantrybę VP13. Ateina ponas, raudonas žiuponas: imkit vištas, šunų nebijo (sliekas) Slk. Pailgi dvarai, raudoni ponai (tarakonas plyšyje) Pnm. Gražus poniukas, nugaroj šakaliukas (obuolys) Ms. ║ kas nuo nieko nepriklauso, savarankiškas, laisvas: Par gronyčią išbėgai – jau i põnas KlvrŽ. ^ Ne tas ponas, kas daug turi, ale tas, kas kitų neprašo LTR(Srj). Kur kas ponas, tenai tam ir gerai LTR. Savo kerčioj kožnas ponas VoL453. Ant savo mėšlyno ir gaidys ponas LTR(Lp).
2. Mž371, Vln10, MP73, MKr31, KlvD349 Viešpats: Kitą sykį Ponas Dievas vaikščiojo ant žemės ubagu BsMtII17. O Ponas kalbėjo Mozėšiui BB2Moz14,26. Angelas Pono pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Malda Pono, kurią patis ponas Christusas paliko Mž23. Šaũk drąsiai Ponop savo PK59. Džiaukitėsig jau, Poniemp linksminkit PK58. Yra Ponumi ant visų ponų AruP58.
3. vyrų vardo, pavardės, pareigų priedėlis ar kreipimosi į vyrus žodis: Nejok, nejok, põnai Jonai J. Išvesiu, ponai, ir jaučius Brž. Kaip, ponas, bus su ganykla? Žem. Pamačiau, ponai, žvaigždę, – sakau visas drebėdamas, – tai žiūriva su Baltrum J.Bil. Grūdus visus ponas (tamsta) pardavei J.Jabl. O aš ieškau, ponas Jasiau, savo tėvo palšų jaučių LB128. Jok sau sveikas, ponai žentai, maža mano dukra JV166. Pavadinkit poną vaitą JD253. Labas vakars, pon gaspador! JD311. Pon', pon', dabar mano pačią užmušei! BsPI95. Ponas, tą knygą duok skaitytie ir susiedams Rp. Gerbiamasis põne! NdŽ. Nevierykit, ponùlia: kokia mergų rauda, tokia jų ir prauda Rdm. Ponutė̃lis, gal pamainytum kumelùkėm? Vlk. Ponuti, jeigu tamstos malonė, paskolink mums ... puodą BsMtII94(Srd). Ponuži! ne’š (ne aš) vienas vogiau BsP19.
4. Grž dykūnas, lengvaduonis, išlepėlis: Viskas būtų gerai, tik švogeris ponas Rm. Visi an põnų išej[o] (išponėjo, išlepo) Grv. | Aš ant miego nelabai didelis põnas Šd. ^ Kur tėvas ponas, ten ir vaikai ponaičiai PPr152.
- Mat koks tas ponas!
- Man tai jis į Paną, į piemenį, tik tokį, kuris žmones gano, tuos, kurie leidžiasi ganomi, atrodo panašus.
- Šitoks, kad jį graikai....
- Fleitą turi.
- Čia gi?
- Ponas graikų mitologioje – sunkaus darbo personifikacija. Gimė iš vienos Niktės. Iš vienos Niktės gimė jo broliai ir seserys: Momas („kaltė“), Moras („pražūtis“ ar „likimas“), Tanatas („mirtis“), Hipnas („miegas“), hesperidės, kerės, moiros, Nemezidė, Apatė („apgaulė“), Filotija („draugystė“, „prisirišimas“), Geras („senatvė“)
- Algos - brolis, Nyx ("Naktis") - dukra.
- Daug kas girdėta.
- Ir pažįstama.
- Labai.
- Kokia čia ponystė?
- Nusipaistė graikai, neišmano ponavimo, visiškai.
- Skolinkimės iš lenkų su baltarusiais, kaip lig šiol, ir baigta!
- Skolintis taigi mokam.
- O kas čia fleita groja?
- Paieškoję ir kanopėles rasit.
- Dvaras juk.
- Koks vaizdas!
- Ir mes tame dvare šiandien, smagiau neigu ponai.
Ponas
AtsakytiPanaikintiPanašėti
Žiu Ponas
Pan panašus na našus po našem į po pansky govoryt i nori su noru go varyt štob navoryt...
Dvaras
Lentvaris
Lendvarova
Tvarka
Tvartas
Tavora, vora, rikė, rikiuotė, tvarka, eiliškumas,,,
....
Didžio Panašūno su didžiausiųjų žyponais tvartas= pono dvaras...
Audrius Kovas Dabar kažkas demonstruoja kažką prieš kažką, tad ir aš visų labui pademonstruosiu vingrybes šio meto metui mesti Jorės metą. Visi girdėjote ir šventėte naujuosius metus, bet kažkodėl nieks nesako kada gi tie naujieji metai, naujas metas prasideda. O kaip gali atsakyti į klausimą beryšio, juk ir atsakymai visi bus beryšio arba su ryšiu be ryšio!? Galima kiek nori mylėti šunis ir kitus gyvunėlius, bet vaisių iš to neturėsi, nes nėr ryšio tarp skirtingų rušių, o jei ir sukursi tokią sandaroidinę sandarą pasitelkus dieviškas maišymo galias, tai motulė gamta, visvien išriš tokias androidines sandoras. Tad ir klausimas su ryšiu atriša tiesą, nes visi kylantys klausimai yra kodas, adresas domeno saito sieto sodo, kodas- cod-sad-sodas. Netikėkit manim, tuo labiau savim ar morozu dieduku lendančiu per kaminą su savo blizgančiom, skambančiom dovanom! Ir nesakykit, kad jums to nesakiau, kai jus minės kaip išmirusius čia buvius, kurie visus turtus išmainė į atvykėlio perkūno turtų turėtas indu-veidrodėlių šukes, nes transportuojan elniais traukiamomis rogėmis maišuose buvę vertingi daiktai virto į bevertes šukes, blizgučius, kaip ir bosuose vežami vaisių syvynai surugo, kurie tapo tinkami tik kiaulėm jovalą suvilgyti. Vėliai grįžkime prie meto, nes jau metas atskleisti tiesą. Tam turime įvesti kodą į tikrą tikrovės žiniatinklį susieta ir susijusį su visakuo. Kaikas kodą vadina raktu, bet juk kodinės spynos raktas tai kodas, tad auksinius raktelius palikim buratinams ir bankininkams(apie buratiną kitą kart, nes tame žodyje ir svarbus kodas-sodui). Kagi, tesiam vindausus žaliems ir prakutusiems vardinėje aplinkoje ir į sielatinklį-dumtinkį jo keliautojo programą įvedame kodą su adresu: Jegotinklis varadaras:?_met as_mesti_metai_ new.jorė.jaras... Mygom mygam kanopkę [ant tyrimo] ir laukiam tyram laukia tyruose tyrimo tyros... . O, ispėjimas! Virus! Vėl tie vyrusai su savo mintim lenda kartu su jų dievu-tėvu didžiuoju džinu EGO. Gavosi ar ne, bet tai bandymas palyginimo kaip mes veikiam, kaip suveikiam arba nesuveiki esame ir neužmezgam ryšio. Gerai, kad atmintyje liko žinia apie metą, kaip metą ką pradėti daryti, mesti. Jorė metas keltis, virsti augalams iš mestų sėklų. Daug kas sako, kad tai metų pradžia, nors tai tik jų tiesa, tai pritemta tiesa prie jų įsitikinimų, kas tolygu melui ir nuklydimui nuo tikrosios tiesos. Kitiems nauji metai prasideda pagal kitų, kinų kalendorius, o daugumai įskiepyti, kad metų pradžia yra sausio pirmoji, kas turėtų reikšti išmetimą iš gimdos kurėjo kuris iš savo godų ir godumo sukūrė naujus amžius ir metus įkalino pradėti nuo savo gimtadienio. Kas tas kuris gimė sausio 1-ąją dieną? Naujas godojantysis dyvas, new got, god,,? Kas gi jis, kuris pakeitė gyvo dievo sūnaus metimą iš mamarikijos gamtos gimdos, kuris kulversčiais išsirito iš gimdos tvarkoje toje gyvulėliukų, bet basirisdamas kulversčiais stuktelėjo į kaladę, iskeldamas iskras iškuroms isikurti ir supleškindamas kaladę ir tvartą su visais gyvuliukais, už ką ji simboliškai prikalė kaip gyvatą prie kryžiaus ir už ką visi katalikai įkalinti švesti kalėdas, kaltėje valgant mėsą ir geriant kraują sunaus gamtos gimusio pagal gyvatos tvarką(tvartas gyvulių). O kada mestas kuleliais iš gimdos į čia buvai tu? Naujieji metai! Štai kada gyvenimo iš to rikija(history, gyventi stojęs, iš tos rikiuotė metų...) prasideda! Tokia to ritasi to ratas to gyvenimo. O toje ridoje gyvenimo rato, metas metas nuolatinėje tekmėje, metime, nes metimas sustoje tik akimirkai, kai laikai, nors dauguma laikosi laiko isikibę ir gyvena pagal kitų metus, nors gyvenimas vienas metimas, o kritus į žemę prasideda nauji metai gyvenimo, tad tokia tikrovės akimirka pavasario, demonstruojanti nepademonstruoj amą...