Nekonstitucinė krizė
Kaip žinoma, Konstitucinis Teismas nutarė, jog per krizę priimti įstatymų pakeitimai, kuriais apkarpytos teisėjų ir valstybės tarnautojų algos, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
O ar per krizę priimti įstatymų pakeitimai, kuriais apkarpytos visokių darbininkų, mokytojų, gydytojų ir į juos panašių neteisėjų ir valstybės netarnautojų, o tik piliečių, algos prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Konstitucinis Teismas nenutarė ir neatmetė, nes šitokio klausimo nesvarstė.
Nes niekas to mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo neklausė.
O kas Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą paklausė pirmuoju klausimu?
Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šešis pareiškėjų - Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymus, pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Nutarime pažymima, kad tai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas - ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui.
Neprieštaravusiu Konstitucijai pripažintas įstatymas, kuriuo 2009 metų viduryje sumažintas bazinis Pažymėtina, kad Lietuvos konstitucinė teisė nenumato (individualaus) konstitucinio skundo galimybės, kai į KT gali kreiptis ir „paprasti“ žmonės (pvz., piliečiai, užsieniečiai).
O kodėl niekas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nepaklausia antruoju klausimu - dėl menkesniųjų Lietuvos Respublikos piliečių, neteisėjų ir valstybės netarnautojų, algų sumažinimo per krizę priimti įstatymų pakeitimais?
Kodėl jie patys, Lietuvos Respublikos piliečiai - neteisėjai ir valstybės netarnautojai - Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nepaklausia?
Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi:
- dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
- dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
- dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.
Nes demokratija.
Nes demokrutija.
Nes Lietuva globoja piliečius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą