Vakar, bediskutuodamas su išties intelektualais, paklausiau, ar tik ne kryžiuočių mums atnešta vakarietiškoji krikščionybė aptrynė kinų tebegaivinamą jin/jan principą mūsų supratime.
Šitaip klausdamas turėjau omeny štai ką.
O namo bekeliaudamas prisiminiau šit ką.
Ar tarp tų mažiausiai 400 vaikų buvo bent viena mergaitė?
Kodėl tuo abejoju?
Po buožinyčios skilimo Rytuose nebuvo nei celibato, nei karinių vienuolių ordinų.
O Vakaruose - buvo.
Lietuva, būdama geografiniam centre, šiandien tapatinama greičiau su Europos Rytais, o ne Vakarais, klūpi Vakarų buožinyčioj.
klapčiùkas (chłopczyk).
1. berniukas: Pešės. klapčiukai dėl mergų.
2. kas patarnauja mišioms: Ale tų klapčiukų buvimas – cieli šeši prie mišių tarnavo! Atėjo tie klapčiukėliai žvakelių užžiebti.
3. pakalikas, pataikūnas: Dar daugiau plėskim ir gilinkim bendrą kovą prieš kapitalą ir jo klapčiukus.
4. oželis apavui nusiauti.
Chłopczyk.
Taigi.
Jaunas vaikinas, patarnaujantis bažnyčioje.
Bažnyčioj šnd buvo pilna klupčiukų, vienas visai fainasxD
Matyt, sovietinė propaganda...
Toks tas Vatikano ir Lietuvos pedofilijų skirtumas: nebe Garliavoj - mergaitė, ne berniukas.
Bet, žiūrėkit, koks sutapimas!
Beje, šiandienos bandymai pakeisti šeimos sampratą, kol kas tik aiškinant, kad vietoj tėvo su motina gali būti ir mama su mama ar tėvas su tėvu, pas mus ateina iš tos pačios pusės, iš kur kadaise kryžiuočiai atjojo.
Beje, šiandienos bandymai pakeisti šeimos sampratą, kol kas tik aiškinant, kad vietoj tėvo su motina gali būti ir mama su mama ar tėvas su tėvu, pas mus ateina iš tos pačios pusės, iš kur kadaise kryžiuočiai atjojo.
Išrodytų, lyg Garliavos mergaitės istorija būtų bandymas perlaužti mūsų, visuomenės, stuburą; ir, sprendžiant pagal lavonų kiekį, bandoma tai padaryti nesiskaitant su kaina.
Štai tokie subatos pastebėjimai prie Gintaro jūros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą