Vaikus atneša gandrai

Rasos, Līgo, Midsommar,  St John's Eve, Иван Купала.

Laužai, šokiai aplink juos, paparčio žiedo paieškos.

Poromis.

Lig šiol.

Senų senas, senovinis paprotys.

Tarkime, rado.

Skaičiuokime 9 mėnesius.

6 mėnesiai - per Kalėdas.

Dar 3 - ir Gandrinės.

Gandrai parskrenda, vaikus atneša.

Daug vaikų parneša - kiek paneša.

Kadaise daug, daug labiau gamtos ciklų paisyta.

Su gamta, gamtoje gyventa kadaise.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.

Kovo 25-ąją prasideda šiltasis metų pusmetis. Sugrįžęs gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus.

Kadaise Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais.

Gandrai visada grįžta namo.