Pasirodo, jau nuo balandžio aišku, kad euras kišenėje – juk visi Mastrichto rodikliai įveikti.
Nors ekonomika ir eksportas auga, šalies pramonė per metus prarado kone 18 tūkst. darbuotojų. Analitikai įspėjo (spėjo?), kad prekybos apribojimų pirmieji neatlaikė gamyba užsiimantys smulkieji ir vidutiniai verslininkai.
Kokie dar prekybos apribojimai Europos Sąjungoje?
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino (mano studentas - linkėjimai, Aleksandrai!), darbuotojus pirmiausia atleidžia smulkiosios ir vidutinės įmonės, kurios greičiausiai reaguoja į įvairius importo į Rusiją apribojimus.
Kas apribojo?
Kretingos verslininkas J.Karnauskas turi ir kitą paaiškinimą, kodėl pramonėje mažėja darbuotojų. Jis dirba naujai įsteigtoje baldų įmonėje, kuriai reikia naujų specialistų. Tačiau jų rasti neįmanoma.
„Padavėme skelbimą į vietos laikraštį, kad ieškome keturių žmonių. Per dvi savaites nesulaukėme nė vieno skambučio.
Čia jau nėra kam dirbti, nes visi išvažiavo į Norvegiją“, – skundėsi pašnekovas.
Betgi kokia išvystyta pramonė kriterijus atitinkančioje Lietuvoje, turinčioje pustrečio milijono rinkėjų!
Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį pramonėje dirbo 220 tūkstančių žmonių. Pernai tuo pat metu – beveik 238 tūkstančiai, užpernai – 231 tūkstantis.
Kas beveik dešimtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkėjas dirba pramonėj!
Kokia ekonominė galia!
Pašalpų gavėjų gretos retėja. Šiemet šalyje jų sumažėjo penktadaliu, o kai kuriose savivaldybėse – trečdaliu arba net perpus. Mat nuo sausio savivaldybėms leista pačioms spręsti, kam priklauso pašalpa.
Kiek tų pašalpų gavėjų?
Va, rašo, Vilniuje būta palei 50 tūkstančių.
Va, kas penktas Lietuvos gyventojas gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Tų kas penktų žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių nuo 3 milijonų surašyme surašytų Lietuvos piliečių/gyventojų būtų 600 tūkstančių, o nuo, anot pletkų, 2 milijonų Lietuvoj belikusių - 400 tūkstančių.
Bet...
Vis mažiau žmonių įrodinėja, kad jiems socialinė pašalpa yra reikalinga. Dauguma jos atsisako savo noru, rašo „Lietuvos rytas“.
Įsivaizduojat: darbininkų sumažėjo veik dešimtadaliu, pašalpų gavėjų - penktadaliu!
Kur jie visi prapuolė?
Kas įvyko?
Įvyko gi...
Kur jie visi prapuolė?
Kas įvyko?
Įvyko gi...
Ekonominis stebuklas!
zonos kriterijus atitinkam.
Tik mažiau nei trečdalis - 32 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių euro įvedimui linkę pritarti - 6 proc. pritaria ir 26 proc. veikiau pritaria - ko dabar?
Juk A.Butkevičius susitarė.
Paradoksalu, bet kai kurie mūsų visuomenės sluoksniai vis dar gana palankiai vertina sovietinį laikotarpį. Ir jų neįtikina politinio elito kalbėjimas, kad tai buvęs pilkas, neįdomus, liūdnas laikas: pramonėje dirbo trečdalis respublikos gyventojų.
Milijonas su kaupu, taip išeina.
Nei tau airijų, nei norvegijų...
Nykuva.
Jei buvo milijonas, o dabar yra 220 tūkstančių, ką dabar veikia 800 tūkstančių buvusių pramonės darbininkų?
O kur mūsų ex-kolūkiečiai/valstiečiai?
Per 20 metų dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius sumažėjo daugiau negu dvigubai, o 2010 metais, palyginti su 2005-aisiais, užimtųjų žemės ūkyje skaičius sumažėjo nuo 173,6 iki 143,4 tūkstančio.
220 + 144 = 364 tūkstančio.
Ką likusieji daugiau negu pustrečio milijono lietuvių veikia kriterijus atitinkančioje Lietuvoje?
Na, ne pustrečio milijono, o tik 2/3 milijono - juk dirbančiųjų Lietuvoje - tik milijonas.
3 milijonai surašytų lietuvių - 1 milijonas Lietuvoje dirbančių lietuvių = 2 milijonai lietuvių.
Ką tie 2 milijonai lietuvių veikia Mastrichto kriterijus atitinkančioje Lietuvoje?
Į Prezidento rinkimus vaikšto, už Dalią Grybauskaitę balsuoti?
Juk rinkėjų - pustrečio milijono, o į I turą atėjo daugiau negu 50% .
Jeigu visi visi Lietuvos dirbantieji būtų atėję - tik 40% balsavusių tebūtų buvę...
Gal ir vaikšto, senoliai: pensininkų - beveik milijonas, ai ne - tik 600 tūkstančių, o nedirbančių - tik apie 540 tūkstančių.
Mokinių - 373,9 tūkstančių; jie gal dar nelabai vaikšto balsuoti, na, dar universitetų studentų kiek virš 100 tūkstančių, iš viso - gal 150 tūkstančių.
Na va, dar 180 tūkstančių bedarbių - daugiau negu Mastrichto kriterijus atitinkančios Lietuvos žemės ūkyje (nebeužauginančiam pakankamai bulvių, daržovių ir kiaulių) dirbančiųjų ir beveik tiek, kiek Lietuvos pramonėj yra darbininkų.
Taigi, tokie mes 3 milijonai.
Bandau suskaičiuot:
1000 tūkst. dirbančiųjų + 540 tūkst. nedirbančių pensininkų + 370 tūkst. moksleivių + 180 tūkst. ikimokyklinukų + 150 tūkst. studentų + 180 tūkst. bedarbių = 2 420 tūkst.
Na, nemoku skaičiuot...
Rinkėjų tai daugiau yra...
Apklausos duomenimis, šiuo metu dirba arba šiais mokslo metais yra dirbę 40 proc. bakalauro ir 70 proc. magistro pakopos studentų.
Tai dar kelios dešimtys tūkstančių dusyk įskaičiuota...
Paradoksalu, bet kai kurie mūsų visuomenės sluoksniai vis dar gana palankiai vertina sovietinį laikotarpį. Ir jų neįtikina politinio elito kalbėjimas, kad tai buvęs pilkas, neįdomus, liūdnas laikas: pramonėje dirbo trečdalis respublikos gyventojų.
Milijonas su kaupu, taip išeina.
Nei tau airijų, nei norvegijų...
Nykuva.
Jei buvo milijonas, o dabar yra 220 tūkstančių, ką dabar veikia 800 tūkstančių buvusių pramonės darbininkų?
O kur mūsų ex-kolūkiečiai/valstiečiai?
Per 20 metų dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius sumažėjo daugiau negu dvigubai, o 2010 metais, palyginti su 2005-aisiais, užimtųjų žemės ūkyje skaičius sumažėjo nuo 173,6 iki 143,4 tūkstančio.
220 + 144 = 364 tūkstančio.
Ką likusieji daugiau negu pustrečio milijono lietuvių veikia kriterijus atitinkančioje Lietuvoje?
Na, ne pustrečio milijono, o tik 2/3 milijono - juk dirbančiųjų Lietuvoje - tik milijonas.
Ką tie 2 milijonai lietuvių veikia Mastrichto kriterijus atitinkančioje Lietuvoje?
Į Prezidento rinkimus vaikšto, už Dalią Grybauskaitę balsuoti?
Juk rinkėjų - pustrečio milijono, o į I turą atėjo daugiau negu 50% .
Jeigu visi visi Lietuvos dirbantieji būtų atėję - tik 40% balsavusių tebūtų buvę...
Gal ir vaikšto, senoliai: pensininkų - beveik milijonas, ai ne - tik 600 tūkstančių, o nedirbančių - tik apie 540 tūkstančių.
Mokinių - 373,9 tūkstančių; jie gal dar nelabai vaikšto balsuoti, na, dar universitetų studentų kiek virš 100 tūkstančių, iš viso - gal 150 tūkstančių.
Na va, dar 180 tūkstančių bedarbių - daugiau negu Mastrichto kriterijus atitinkančios Lietuvos žemės ūkyje (nebeužauginančiam pakankamai bulvių, daržovių ir kiaulių) dirbančiųjų ir beveik tiek, kiek Lietuvos pramonėj yra darbininkų.
Taigi, tokie mes 3 milijonai.
Bandau suskaičiuot:
1000 tūkst. dirbančiųjų + 540 tūkst. nedirbančių pensininkų + 370 tūkst. moksleivių + 180 tūkst. ikimokyklinukų + 150 tūkst. studentų + 180 tūkst. bedarbių = 2 420 tūkst.
Na, nemoku skaičiuot...
Rinkėjų tai daugiau yra...
Apklausos duomenimis, šiuo metu dirba arba šiais mokslo metais yra dirbę 40 proc. bakalauro ir 70 proc. magistro pakopos studentų.
Tai dar kelios dešimtys tūkstančių dusyk įskaičiuota...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą