Kalbos gydymas

1 gýti, gỹja (gyna, gysta Sut, gìja Drsk, Onš), gìjo

1. intr. sveikti, taisytis: Aš jau gijù Lp. Jau ligonis gỹja J. Jau koją niežti, turbūt gỹja Dkš. Gyti, rods, gysiu, tavo nebūsiu KlpD77. Užpylęs pirm gỹjančio (gydančio), paskui gyvojo vandenio, padarė sveiką BM158. Neišvaistomos žaizdos ... nėmaž negỹja DP155. | prk.: Lėtai gijo jos sieloje padarytos žaizdos P.Cvir.

2. intr. gaivintis, gautis, vėl pasidaryti gyvam: Mirę gìjo (ps.) BM425. | prk.: Gijo pamažu senoji tradicija rš.

3. intr. augti, imtis: Šiemet skiepintos obelaitės jau gỹja Up. Liepas sunkiai gỹja Rm. Lynančiõ[je] batviniai greit gỹna Užv. Kaip matosi, ar gyna diegas, medis pasodintas? J. Giedros yra didės, neleidžia gyti sprausmėms S.Dauk.

4. imti įgauti, įgyti: Juo šmeižė, juo gijo didesnės skonies ir pamėgimo Vaižg.

5. intr. gyventi: Aš karauju, ar reiks gýti, ar mirti KI98. Pirkit mums iš ten javų, kad gytumime, o ne mirtumime Ch1Moz17,2. O Seth gijo šimtą ir penkeris metus Ch1Moz5,6.

1 ančgýti (ž.) žr. 1 apgyti 2: Paraukė man nagines kaip ančgìjusias (tinkamo dydžio, geras) Lk.

1 apgýti intr.

1. kiek pasveikti: Apgìjo vaikas kiek, ir vėl liga atsikartojo Ds. Patepiau spiritu pirštą, ir jau apgìjo Mrj.

2. apaugti: Kad pasiuvo drabužius – kap apgìję (kaip kartu augę) Alk. Pasiuvau batą kaip iš ševreto! Kaip gytie apgijus koja! rš.

1 atgýti

1. intr. pasveikti: Blogasis ligonis vėl atgìjo K. Žiemą sirgau ilgai – trudna atgýt Arm.

2. intr. atsigaivinti, atsigauti, vėl pasidaryti gyvam: Atgỹja vabalas pusmiris J. Musis pavasarį gyte atgỹna J. Vieną ketvirtį valandos buvus, visos nuskandintosios bitės atgyna ir visos vėl nuleka į savo senąjį aulį S.Dauk. Tas žąsiukas pats atgìjo Lš. Medžiai ir žolės gyviau sušlamėjo, atgijo ir skleidė aplinkui sodrų kvapą J.Balt. Pavasarį viskas àtgija Lš. Sudžiūvęsis medis atgìjo K. Žieminiai kvietkai visi atgìjo BM422. | prk.: Nuo seniau rusėjusi baimė atgijo ir pradėjo graužti P.Cvir. Atgis didžiavyriai iš milžinų veislės A.Baran. Atgijo šešėliai ir slankioja tyliai po tėviškės mielą sodelį S.Nėr. Tuojaus atgijo (pagyvėjo) mano mergelės – šoko linksmai šeštinį, duriną M.Valanč. Ir vėl atgyja viltis rš. | refl.: Vabalai atsigijo rš. Sudėjęs papūtė – ir vėl atsigijo MPs. Medžiai vėl atsigyja, pupelės sprogsta linksmai RD205.

3. intr. imti augti pasodintam daigui ar skiepui, prigyti: Jei tas diegas neatgytų, tai tujau reik kitą į jo vietą įdiegti S.Dauk.

4. tr. atgauti: Jie atgijo visą laisvę rš.

1 įgýti tr. gauti, įsitaisyti: Duktė įgìjo skepetą, t. y. gavo J. Mes patys daugiau proto įgyjame J.Jabl. O kaip įgijau jauną bernelį, jauną bernelį, didį vargelį Žg. Matai, žmogau, kai įgijai išmintį, gavai kailinius BsPII322. Plunksnas įgyti N. Duok, kad protas šviesą įgytų I. Iš kur ir kaip jis tiek pinigų įgijęs?! BsPI93. Storas duknas įgijau ir perkūno nebijau Kp. Kolei žmonės įgijo bites, buvo ieškojimas medaus po girias Nz. Ir to mažo daikto ingyt negalėjo ir neingis DP271. Tokią naudą ... įgyt ižg jo DP216. | prk.: Ir teorinės žinios, ir politinis patyrimas, ir organizatoriškas miklumas – visa tai įgyjami dalykai rš. Gramatikos dėka kalba įgyja galimumą apvilkti žmogaus mintis materialiniu kalbiniu apvalkalu rš. Tiktai ten, kur sunaikintas kapitalizmas, moteris įgyja lygias teises su vyrais visose gyvenimo srityse (sov.) sp. Pirmą kartą istorijoje lietuvių nacionalinė kultūra įgijo visas galimybes plačiai vystytis sp. Jei norim gražų medį įgyti (užsiauginti), reik pardiegant jo kuokštą nugenėti S.Dauk. ^ Ką jaunose dienose įgysi, tuo ir senatvėj džiaugsies Lp. Akim meilės neįgysi Btg. Džiaugias įgijęs kai varlė akis B. Kad kiaulė ragus įgytų, visą svietą išbadytų Užv. Kad jauna buvau, rože žydėjau, kaip pasenau, akis įgijau (aguona) Sch55. | refl. tr.: Kad taip įsigijus žąselę! rš. Įsigijau gerą knygą Viln. Įsigijo padorų drabužį rš. Kolūkiečiai įsigijo elektra varomą akselinę mašiną ir elektrinį melžimo agregatą sp. | prk.: Mes laisvę įsigijome už kraują – ne dykai! S.Nėr. ^ Neturėjo boba bėdos, tai įsigìjo paršelį! Š.

◊ kẽterą įgýti pasidaryti neklusniam: Įgìjo į kẽterą sūnus, jau nebesuvaldysi Š, J.

1 išgyti intr. pasveikti: Išgijusiam ligoniui ilgai – kelerius metus taikomas mediciniškas stebėjimas rš. Marti iš ligos išgìjo J. Ar jau išgijo tėvelis? J.Jabl. Ant gytinõs pasidrūtino ir išgìs J. Váikšrinkis, jeigu esi ligonis, tai greičiau išgýsi J. Ar išgysi, mergele, ar išgysi, jaunoji? KlpD77. Kad aš išgysiu, tad tavo būsiu, o jei numirsiu, tu kitą gausi (d.) J.Jabl. Klauskis ..., išgysiu gu nuog tos ligos Ch2Kar8,8. Išgijęs nebeturi tokios sveikatos Yl. Bet išgijęsis nežinojo, kas jis esąs NTJn5,13. Buvo žmogus nebišgynamas ir mirė Šts. ^ Veik gal susirgti, bet neveik išgyti Sim.
išgytinai adv. Kiti smertnai, kits ir dar rasi išgytinai, tačiau visi labai sunkiai suronyti LC1879,51.

1 nugýti

1. intr. praeiti kūno paviršiaus ligai: Niežai jau nugìjo nuo skūros, kur buvo apdygę J. Tėvas pasivilgė galvą, tuojaus nugijo BsPIII170.

2. tr. gauti: Jis jau neprasgyvens, ba ką nugijo, tą nurijo Švn. Neik niekur – dar nugysi akmeniu per galvą Vrnv. Jau kad nugìjo mergaitė, tai nugìjo (jai kliuvo, nepasisekė) Rmš.

1 pagýti intr. pasveikti: Bet jeigu ir nesveikas, – išėjęs į laukus pagyja P.Cvir. Kaip pagijáu akimis, galiu ir vėl apnerti, aplopyti vaikus Šts. Iš ligos pagijo jijė, t. y. patarpo J. Nori, kad tavo moters pagytum M.Valanč. Jau buvo pagìję akes Lp.

1 pragýti kiek pagyti: Ar pragìjo ana? Dglš. Ligonis jau pragijo Šts. Nepragyjama kvaraba Prng.

1 prigýti intr.

1. imti augti pasodintam daigui, skiepui (apie augalus): Ne visi žolynai prigijo Nč. Prigìjo medis, diegas pasvadintas J. Pavasarį pasodinau šešias obelaites, ir prigìjo Mrj. Neverk, dukrele mieloji, prigis rūtelė žalioji Žl. | prk.: Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie ilgainiui prigijo [gyvenime] J.Jabl. Tie žodžiai neprigis mūsų kalboje, nes netaisyklingai nukalti rš.

2. prisiimti (apie skiepus): Sučiepijo ir mūsų vaikus [nuo raupų], ale nė vienam čiepai neprigìjo Slm.

3. prk. prikibti, prilipti: Kiba tu prigijai prie to krėslo, kad negali atsikelt Šn. ^ Tinginys kaip prigijęs prie žemės gulėjo BsMtII98.

1 sugýti

1. intr., tr. pasveikti (ppr. žaizdai): Sugìjo, kas sirgo J. Sugýsi, lig ištekėsi J. Ar sugìjo pirštai, kur perpjovei? Sn. Ar jau sugijai rankas? J.Jabl. Jis nebesugìs tai liga Ėr. ^ Ne teip greit sugýti, kaip apsirgti Pc. | refl.: Tylėk, Petrai, susigysi, daugiau peilio nekliudysi Lp.

2. intr. atsigauti, pailsėti: Sėsk, tai sugysi biskį Lš.

3. intr. suaugti: Tep dailiai suleido tas stalius lentas – kap sugiję! Šn. Pavasariop sprausmės kaip reikiant sugyna S.Dauk. Visi lapeliai jau sugijo (susprogo), o ma[no] motinėka neàtgija Rod.

1 užgýti intr.

1. sugyti žaizdai: Galva pramušta jau užgìjo Slm. | prk.: Pokarinėmis sąlygomis valstybinės paskolos naudojamos tam, kad greičiau užgytų karo žaizdos sp. Tavo žodis neužgijo širdė[je], kad aš bjaurus, kad manęs nemyli Šts. Tada užgis visos bėdos Lp. ^ Skola ne žaizda – neužgis Sim.

2. prigyventi, patirti: Užgìjo daug vargo Lp. Ir aš savo buity (buvime) užgijaũ visko – ir šilto, ir karšto Lp.

Koks lobis!

Iš kur?

Iš kur...

Argi Lietuvoj tokį rasi?

Neee...

Beeee...

Eeeee...

Lietuviai paskolas galės įsigyti ir užsienio bankuose! 

O kas lobio apačioj parašyta - ar matot?

Naujoji direktyva įpareigos ES bankus paskolas teikti be įvairiausių papildomų sąlygų ar „žvaigždučių“ sutartyse!

Vasaros pradžioje iškris mažiausių istorijoje palūkanų lietus!

 

Lietus Lietuvoj....

Pigių paskolų lietus.

:(

:)

Pigios paskolos kainuoja brangiai:(

Mano pinigai!

Irgi įsigijo paskolą... 

Lietuvių kalbos žodyne neravau žodžio įsigyti...

2 gỹti, gẽna, gìnė K

1. žr. 1 ginti 1: Gyk šunį laukan Krok. | Kad pradėjai, tai ir gỹk (sakyk) tą pasaką Šn.

2. žr. 1 ginti 3: Jiem šiemet pradieniais gỹti (kas antrą dieną ganyti) N. Piemenėliai, piemenytės, jau gal gysma galvijėlius? Slk. Gỹkit, vaikai, jau pusryčiai! – Gẽnam, gẽnam! Slm. Kad tu gysi margus jaučius, varyk vieškelaičiu RD74. Márge, šiu gỹt! (varant karvę iš tvarto į ganyklą) Ėr.

2 apgỹti, àpgena, àpginė tr. apvaryti (galvijus) aplink, aplenkiant ką: Nemokėjai aplink apgỹti karves – būtų nei tvoros nesulaužę Mrj.

2 atgỹti, àtgena, àtginė žr. 1 atginti 3: Ralio, ralio aš viena ganau, atgyk ir tu – mes būsim du Grž. Atgena karves Ėr. Piemenys jau atàginė namo galvijus Ds. | refl. tr.: Atsìginė pagal pamiškę ganyti Grž.

2 įgỹti, į̃gena, į̃ginė žr. 1 įginti: Į̃ginė miško pakraštėlin Slm.

2 išgỹti, ìšgena, ìšginė žr. išginti:

1. Aš tave išgysiu, kur pipirai auga, velniai vaikus peri rš.

2. Tėvulis ... pats išgydavai bandelę TŽI302. Greičiau išgỹkim karves Br. Ìšginiau rytelio (pavadavau piemenį lig pusryčių) Slm.

2 nugỹti, nùgena, nùginė

1. žr. 1 nuginti 1: Eik, nugyk tuos arklius nuo rugių Lš.

2. žr. 1 nuginti 3: Nenugỹkit toli galvijų! Slm. Nùginėm galulaukėn Slm.

2 pargỹti, par̃gena, par̃ginė žr. 1 parginti 2: Eik, pargyk gyvolius Gr. Jau par̃gena galvijus Slm.

2 pérgyti tr. pervaryti gyvulius per ką ar iš vienos vietos į kitą: Pérginiau karves per griovelį Kp. Pérgykim galvijus, kur daugiau žolės Kp.

2 pragỹti, pràgena, pràginė žr. 1 praginti:

1. Praginė prošal pulką galvijų Slm.

2. Kad teip darys, pragys kaipmat iš vietos Srv.

2 prigỹti, prìgena, prìginė žr. 1 priginti 2: Dobilai jau nusipjovė, tai ligi daržo galima jau prigỹti Mrj. Lig Pyvesai dabar neprìgenam Slm.

2 sugỹti, sùgena, sùginė žr. 1 suginti 1: Sùginė galvijus ant diendaržį Ėr. Ar sùgeni su juo? Pl.

2 užgỹti, ùžgena, ùžginė žr. 1 užginti 4: Apžėlus dirva žole, reik užgỹti karves ir nuganyti Pc. | Užgỹkim už krūmų, tai bus užuvėja Kp.

Užgỹkim už krūmų, tai bus užuvėja...

Kerdžiaus skerdžiaus šitie šposai.

Avelė įsigijo paskolą... 

Avelė paklydėlė...