algà sf. (4) metinis, mėnesinis ar savaitinis darbininko ar tarnautojo darbo užmokestis, atlyginimas: Alga mėnesinė SD149. Alga metinė SD79. Tom algà eina Ėr. Pavadintinis (padienis) užmokesnį, o samdytinis (visiems metams pasamdytas) gauna al̃gą Kv. Draudžia merginę, bet algõs nesudera Kp. Kaip sau nori, bet algõs neuždėsiu (nepadidinsiu) Ml. O štai dar algõs tokie daug dolerių tyko K.Donel. Tik nepelnysiu dvi tris algeles LB42. Įsiderėjo algõn ir pūrą bulbų pasodint Kp. Sugrįžk, padidinsiu algą, pamažinsiu darbą B. Vertą algą už darbus imame DP172. Algà darbinykamus užturėta DK108. Tiktai tyko algos BPI158. Pinigų, alba algos, neprašydams BPI192. Atimk vaiką bei jį man auklėk, aš tau duosiu algą BB2Moz2,9. ^ Koks darbas, tokia algà B. Kas nedirbęs ima algą, tegul miega, kai visi valgo Tsk. Algą pagal pelną moka B. Talka – pilvo algà Plv. ║ dvasinis, moralinis atlyginimas, atpildas: Ta yra melo alga, kad paskuo ir tiesą kalbėsit, nieksai jūsų nebklausys S.Dauk. Smertis alga mūsų KN234. Nes jei mylite tuos, kurie myl jus, kokią gi al̃gą turite? BtMt5,46.
algãlapis sm. (1) DŽ popieriaus lapas, kuriame apskaičiuotas ir pagal kurį išmokamas tarnautojams darbo atlyginimas.
algasukỹs, -ė̃ smob. kas nusuka algą: Plačiakiemiai, išpūstažandžiai, algasukiai, kad juos amalas trenktų, griausmas paguldytų! – staiga subjuro Alyzas J.Balt.
.
.
algẽkšė sf. (2) menka alga, algelė: Gauna šiokią tokią algẽkšę, tai pradūduoja (prageria), ir vėl biznas Švn.
1 alginiñkas sm. (2) istor. samdytas karys: Samdytinę kariuómenę, visų pirma artileriją, sudarė algininkai rš.
.
.
2 alginiñkas (-inỹkas Pkr; SD79), -ė smob. (2) Š, Šts kas tarnauja už algą, samdininkas, samdytinis: Kalėdų antrądien visi algininkai meta ūkininką V.Krėv. Kiek jis nuskriaudė alginiñkų, kur pas jį tarnavo! Skr.
.
.
Gothic: Algis
Algis lietuvių mitologijoje pagal J. Laciskį – aukščiausiųjų dievų pasiuntinys (angelus est summorum deorum), susijęs su dievų valios perdavimu žmonėms.
Algis pavirto algininku?
Juokaujat.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą