Ką daryti?

Cituoju prieš kelias dienas Vilniuj viešėjusį ECB pirmininką Mario Draghi:

padėtis, kai PUSĖ VALIUTŲ ZONOS ŠALIŲ MOKA PALŪKANAS VIRŠ ŠEŠIŲ PROCENTŲ, O KITOS - NEIGIAMAS, NĖRA NORMALI.

Šitaip kalbėjo šis ponas ne Vilniuj, o Naujojoj Lietuvoj - Londone, 2012 M. LIEPOS 26 d. t.y., prieš du metus.

Mūsų viešosios informacijos priemonės apie tokią padėtį nutyli. Mūsų apkvailintam, doram lietuviui, tikinčiam pinigais, ir galvon neateitų - kaip galima skolinti pinigus, tikintis atgauti mažiau, negu paskolinta?

Galima. Saviems. Po to nudiriant kailį Naujiesiems Baudžiauninkams. Mums.

Šiuolaikinė ekonomika be naujų pinigų nefunkcionuoja. O šiais Pasaulinės finansų krizės laikais jie, naujų pinigų srautai, milžiniški, matuojami nebe milijardais, o trilijonais.

Teigiamų ir neigiamų palūkanų poveikį iliustruoja pora grafikų:

Tie, kas gauna naujus pinigus neigiamom palūkanom, smagiai rieda dviratuku pakalnėn, mes gi sykiu su kitais nelaimėliais minam kalnan.

Kaip galima atsilaikyt šitose Kvailių Lenktynėse?

Mūsų Lietuvos paprasti žmonės gal ir nesupranta šio apgaulės mechanizmo, bet jaučia jį savo kailiu. Todėl, nebeišgalėdami kęsti, ima čemodaną rankon, o lietuvis ūkininkas nuleidžia lietuvišką trispalvę.

Pasakysiu visiškai paprastai: jie, tie, gudrieji, už tuos neigiamom palūkanom (su primokėjamu) gaunamus pinigus perka mūsų emigrantus, jaunimą, protus ir protėvių žemę.

O mes parduodam.

Demokratija, mūsų Prezidentės žodžiais sakant, čia ne prie ko; tik prie to, kad Demokratinis rinkimų mechanizmas turi stengtis ir stengiasi, kad valdžion nepapultų šį finansinio engimo mechanizmą suprantantys ir jam besipriešinantys žmonės.

Tai todėl VRK dėka Rinkimų komitetas turi vardą B: kas už tokiu vardu pavadintą gali balsuot?

Yra šalių, kurios priešinasi: štai Ispanijos finansų ministro nuotrauka su ypatingojo Liuksemburgo premjeru, kurį mūsų Prezidentė apdovanojo Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, pati gaudama Karolio Didžiojo junkerio medalį.
 

Kaip žinia, lietuviai juodadarbiai pluša Ispanijos laukuose, o ne atvirkščiai.

Tokia yra žiauri teisybė, kiek besistengtume jos nematyti.

Per 2 metus, prabėgusius nuo Mario Draghi kalbos Londone, niekas nepasikeitė.

Taigi, kaip spręsti lietuvišką trispalvę nuleidusio ūkininko keliamas problemas?

I. Grubiai šnekant, kaip kadaise sovietmečiu sovietinė valdžia važiavo Maskvon pramušinėt fondus, važiuot Briuselin pramušinėt paramą, meilumu/gudrumu/apgaule; arba lįst skolų apgaulėn, kaip, tarkim, graikai. O gal pavyks tapt vokiečiais/prancūzais/olandais - tais, kurie gauna pinigų su primokėjimu? Abejoju: jie išsisuka kitus, naujuosius mulkius, kvailindami savo neigiamų palūkanų sugebėjimais, o mūsų:

1. Užsienio prekybos balansas neigiamas.

2. Biudžetas deficitinis ir gyvuoja tik palaikomas ES paramos.

3. Šalis nyksta, žmonės emigruoja.

II. Priešintis iš esmės.

Aš pasirinkau šį kelią, nes šitai, ką šitam rašinyje išklojau, supratau prieš kokius 8 metus ir nuo nuo tada priešinuosi.

Gal kam nors regis, kad tai beviltiška, bet taip nėra. Štai, tai, ką tada siūliau (fiksuoti bendrą pinigų kiekį) vėliau įgyvendinta (manau, kad tariamai) kuriant bitcoin valiutą. Manau, kad tariamai, nes

a) bitcoin pirmiausia įteisinti ne kur nors kitur, o Vokietijoj ir JAV;

b) čia sakoma, kad maksimalų kiekį bitcoin pasieks 2030 metais, o čia - kad 2110-2140 metais.

Matyt, visi sutiksim, kad Vokietija ir JAV - ne tos šalys, kurios juokus krečia ar kvailioja.

Šį rašinį parašiau norėdamas kad visi suprastume padėtį, kurioje esame.

Šiais laikais kariaujama ne patrankomis, svarbiausi karai vyksta mūsų galvose.

Kas link Vokietijos ir JAV bei 2110-2140 metų, mums pateikiamų kaip 2030 metai:

a) Svarbiausi Vakarų centriniai bankai stovi Vokietijoj ir JAV;

b) pagal deklaruojamą bitcoin algoritmą jų kiekis tik artėja prie 21 mln., ką gerai iliustruoja šis grafikas.

Jį pamačius peršasi išvada, jog valdantieji procesą yra linkę mus ir toliau pavaldyti.

Svarbiausi Vakarų centriniai bankai stovi Vokietijoj ir JAV, o šios dvi šalys suskubo įteisinti bitcoin - vėlgi peršasi išvada, jog senųjų, biblijinių, pinigų laikas baigiasi.

Kurių palūkanų vergijon esam papuolę.

Mums reikia savos atsiskaitymų sistemos.