Trūnys

Runos, arba tikėtinos runos Lietuvoje aptinkamos tik ant kai kurių mitologinių akmenų. Nedidelė lietuvių humanitarų dalis mano, kad ant minėtų akmenų iškaltus neaiškios paskirties ženklus galima laikyti runomis ar iš runų abėcėlės „pasiskolintais“ kultinės paskirties ženklais; galima šių į runas panašių ženklų sąsaja su vikingų epochoje dalį dab. Lietuvos kolonizavusiais išeiviais iš Skandinavijos nėra specialiai tyrinėta.

„Lietuviškųjų runų“ egzistavimu tikintys tyrinėtojai dažnai mini vad. Vaidevučio vėliavą su įrašu neaiškiais rašto ženklais (ne runomis), kurios atvaizdas buvo paskelbtas Simono Grunau ~1510-1526 m. rašytoje „Prūsijos kronikoje“, tačiau tos vėliavos autentiškumas niekuo neįrodomas, o pati Grunau kronika istorikų laikoma nepatikimu istorijos šaltiniu, − todėl akademinių sluoksnių atstovai nėra linkę skirti didesnio dėmesio minėto įrašo autentiškumo problemai (plg., Simonas Daukantas su širdgėla rašė negalįs žiūrėti kaip visa, kas yra susiję su runomis, naikinama „dėl pagonybės“).


T. Narbutas yra publikavęs ir Ignaco Volskio 1792 m. A. Čartoryskiui rašytą laišką, kuriame pasakojama apie tai, kad kažkoks Novakovskis Lydos pilies griuvėsiuose rado medinių lentelių, kurios buvusios prirašytos į jokius mokslui žinomus nepanašiais rašmenimis ir žalvariniais kabliais sukabintos į savotiškas knygas; pasak I. Volskio, tose knygose esą galėję būti surašyti „senovės Lietuvos įstatymai“.

Vis mes okupuoti, vis atsilikę:)

Runos.

Etymology

Borrowing from Old Norse rún. Compare roun.

Etymology

From Proto-Norse ᚱᚢᚾᛟ (runo), from Proto-Germanic *rūnō, whence also Old English rūn (“secret, runic letter”), Old Saxon rūna (Middle Low German rūne (“whisper”)), Middle High German rūne (“whisper”), Gothic 𐍂𐌿𐌽𐌰 (runa, “secret”).

Proto-Germanic *rūnō, whence also Old English rūn (“secret, runic letter”), Old Saxon rūna (Middle Low German rūne (“whisper”)), Middle High German rūne (“whisper”), bet lietuviškai - runa:)

Vaikystėj, vienas buvau senelių sodyboj, palei Anykščius, atėjo kaimynų močiutė, pasisveikino, padavė laišką ir sako:

- Pažiūrėk, vaikel, kas čia prirūnavota.

×rūnà sf. (4) gija; plg. 2 runas: Tep jau gražius abrūsus, marti, audi, tos rū̃nos tep jau gražios! Srj. 

rū̃nauti, -auja, -avo

1. Dglš žr. 2 runoti: Ko tu čia rūnauji kap senis?! Tvr.

2. tr. barti: Nerū̃nauk, nerū̃nauk, tėve, pamatysi, kaip viskas bus gerai Srv.

išrū̃nauti intr. praleisti laiką kalbant, iškalbėti: Anas visą vakarą išrūnavo terp vyrų Tvr. 

rū̃navimas sm. (1) → rūnauti 1: Iš tavo to rū̃navimo nėra nė kokios naudos! Tvr.

:)

1. Dglš žr. 2 runoti: Ko tu čia rūnauji kap senis?! Tvr. 

trū̃nys sf. pl. (4) RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, (2) BŽ97 žr. trūnėsiai: Iš žmogaus tik vienos trū̃nys belieka Jnš.
.

O iš rūnų?

Paieška

Ieškomas žodis
Ieškoti fragmento

Paskiausiai ieškota: trūnys.

Rezultatai

Nieko nerasta. Bandykite įvesti kitą žodį.

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

 .

trūnýti, -ìja (-ỹja), -ìjo intr. BŽ97, FT, DŽ, NdŽ, KŽ, trū̃nyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo); Rtr, trunýti, -ìja, -ìjo; Rtr

1. BŽ97, FT, Ds, Kp, Btrm lėtai sausai pūti, drunyti, dūlėti, trešti: Džiūsta ir trūnìja nepjaustytas medis Švn. Padarai ne pastogėje, o ant lauko laikomi trūnỹja Skrd. Seni medžiai trūnìja Dbk. Namas jau baigia trūnýt Ig. Pradeda trūnýt – reikia kelt į kitą vietą [tujas] Snt. Durpės pasidarė per ilgus amžius iš trūnijančių augalų, neprieinant orui, o esant vandens pertekliui rš. Jo kaulai jau kapuose trūnìja Al. Išdžiovink siūlus: tokius padėjus pradės trūnyt Lš. Mano skepeta kampe užmesta pradėjo jau trūnýt Jnšk. | prk.: Mūsų tauta merdėjo kitų engiama, bet netrūnijo rš. Namai – lyg sunkios gremėzdiškos mūrinės dėžės, kuriose tyliai trūnija vienodi žmonių gyvenimai rš. Juk žemėj viskas mainos ir trūnija, nelieka niekas niekas pastovus A.Mišk. ║ ilgai būti kur padėtam: Tie visi raštai eis į archyvą i trūnỹs Rg. 
.

:)
.

Su hipotetinės lietuviškos runų abėcėlės vartojimu kartais nepagrįstai siejamas vad. runų kalendorių funkcionavimas Naujųjų amžių Švedijoje, Anglijoje ir kai kuriuose kt. kraštuose (vienas iš Lietuvoje XVII-XVIII(?) a. naudotų medinės knygelės formos runų kalendorių 1638 m. buvo pagamintas pačioje Lietuvoje, − jo originalą 1857 m. iš Vilniaus išvežus į Kijevą, Lietuvoje liko tik šio kalendoriaus kopija, kuri dabar saugoma Lietuvos Nacionaliniame muziejuje).
.
Tie visi raštai eis į archyvą i trūnỹs:) 

 

Ei!
.

Pažiūrėkit.

Other Names:         Germanic:               Algiz
                                 Gothic:                    Algis

Algis lietuvių mitologijoje pagal J. Laciskį – aukščiausiųjų dievų pasiuntinys (angelus est summorum deorum), susijęs su dievų valios perdavimu žmonėms

 ×ronà (brus. paнa, l. rana) sf. (4) K, Sb, Mlk, Lkv; SD¹154, Q631, H, R, Sut, N, M žaizda: Atsivėrė ronà OZ48. Ronà lik kauliai (ligi kaulo) Dglš. Kokių liekarstvų tau davė daktaras in roną? Al. Ronóm gerai alksnio lapai, gyslonai Dglš. Kad apsirgo, tai sau šonuose išgulėjo ronàs Lp. Iš ronõs kraujas KI130. Jis rõną galvoje tur KBI8. Roną aptvert MŽ. Tavo nugara visai pilna ronų Ns1857,4. Ir ronomis jo mes išgydyti esme Mž229. Numazgojo jų ronas BBApD16,33. ^ Skola ne rona – neužgis VP41. Svetima rona pirštu pamaišoma, t. y. tau neskaudės J. Ne tiek dvare dvaronų, kiek avino galvoj ronų (kulbė) LTR(Mrj).

◊ ant ronõs drùską pìlti priminti ką skausminga: Kam an ronõs drùską pýlei? Žrm.
nors į rõną (prie ronõs) dė́k; į rõną prìdedamas Dglš labai geras, meilus: Šeimininkė maloni, lipšni, nors prie ronos dėk Žem. Koc dė́k į rõną – meiliausia, geriausia daba [marti] Sk.
Jėzaus ronų žolės MitII139 (Prk) bot. paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum).