Nuo 2014 metų liepos vidurio Rusija prarado šiek tiek daugiau kaip ketvirtadalį užsienio valiutos atsargų.
Jos ypač sumažėjo pernai gruodį, kai Rusijos centrinis bankas desperatiškai bandė rasti būdą sustabdyti rublio kurso kritimą dolerio atžvilgiu. Nuo 2015 metų sausio užsienio valiutos atsargų mažėjimo sparta sulėtėjo, o tai byloja greičiau apie valiutos atsargų struktūrą, o ne apie apie chronišką jų mažėjimą.
2014 metų sausį Rusija turėjo JAV iždo vertybinių popierių, įvertintų 131,8 milijardo dolerių. Kadangi santykiai su Jungtinėmis Valstijomis po Ukrainos revoliucijos ir Krymo aneksijos pašlijo, Rusija pradėjo mažinti savo atsargas doleriais ir didinti aukso ir Europos bendros valiutos atsargas.
2014 metais Rusijos aukso ir užsienio valiutos atsargos sumažėjo 23,9 proc., o JAV skolos vertybinių popierių – 37,6 proc. – iki 82,2 mlrd. dolerių. Šiandien Rusija turi mažiau JAV iždo vertybinių popierių negu Airija, Turkija ar Singapūras.
Bendra užsienio valiutos atsargų apimtis išreiškiama doleriais, todėl eurų atsargos šiek tiek nukentėjo dėl nepaprastai sparčiai euro atžvilgiu stiprėjančio dolerio.
Praėjusią savaitę Rusijos centrinio banko valiutos atsargos padidėjo pirmą kartą nuo praėjusių metų liepos. Tai liudija, kad gali būti, jog Rusijos ekonomika nugramzdino į praeitį pernai kilusios panikos laikotarpį, kai smarkiai krito naftos kainos, rašo Leonidas Bershidsky svetainėje „BloombergView.com“.
Skolose skęstančios Graikijos ir tarptautinių kreditorių derybų dėl finansavimo fone naujasis šalies premjeras Alexis Tsipras kitą trečiadienį skris į Maskvą – Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, pakvietė jį susitikti akis į akį, praneša „Reuters“.
Maskva sutiko Vengrijai skirti 10 mlrd. eurų paskolą, kuri bus suteikta šalies Pakšo branduolinės elektrinės vystymo projekto finansavimui. Branduolinę jėgainę Vengrijoje statys Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą