Kardinolas Peter Turkson, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas simpoziume kalbėjo apie žmonijos moralinę pareigą spręsti iškylančius iššūkius. Šventasis Raštas labai aiškiai nurodo, kad žemė yra dovana visiems. Oras, vandenynai, miškai ir kiti gamtos resursai yra visos žmonijos bendras gėris ir, anot popiežiaus Pranciškaus, tai ne tik mūsų tėvų palikimas, bet ir paskola iš mūsų vaikų, kurią saugoti ir prižiūrėti reikia ypatingai atidžiai, su skirtingas kartas apimančiu solidarumu. Turtingesnių šalių gyventojai privalo paremti savo šalių ir viso pasaulio vargšus. Ypač turtingesnieji įpareigoti padėti besivystančių šalių gyventojams spręsti klimato kaitos iššūkius tiek mažinant jos pasekmes, tiek padedant adaptuotis.
Kardinolas paryškino mintį pasitelkdamas paprastą analogiją: Įsivaizduokime dešimt žmonių einančių per dykumą. Du iš jų jau išgėrė pusę grupės vandens atsargų. Kiti aštuoni silpsta nuo troškulio. Kito vandens nesimato. Tokioje beviltiškoje padėtyje tie du, kurie jau atsigėrė, turi moralinę atsakomybę eiti pirmyn ieškoti oazės. Ir kai ją suras yra įpareigoti iki jos atvesti likusią grupę, kad niekas nežūtų.
Kitaip tariant, tęsė kardinolas Turkson, kraštai, turėję daugiausiai naudos iš gamtinių išteklių, yra morališkai įpareigoti labiau stengtis ieškoti sprendimų klimato kaitos iššūkiams, saugoti aplinką ir žmonijos ateitį. Jie privalo mažinti savo anglies dvideginio emisijas ir padėti apsaugoti neturtingus kraštus nuo nežabotos industrializacijos sukeliamų nelaimių. Visi įpareigoti – politikai, korporacijų lyderiai, pilietinė visuomenė ir paprasti žmonės. Investuotojai turi išmokti, kad ilgalaikis darnus vystymasis yra svarbiau už greitai gautą pelną ir kad finansų esmė yra tarnauti bendram gėriui.
Bažnyčia nėra mokslo, technologijos ar ekonomikos ekspertė. Todėl jai reikia šių sričių ekspertų patarimo.
Štai žodžiai, kuriais Mozė kreipėsi į Izraelį:
Tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats nesiskolinsi. VIEŠPATS tave padarys galva, o ne uodega, tu būsi visuomet viršuje ir niekad apačioje, jei tik klausysi ir ištikimai laikysies VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų, kuriuos tau šiandien duodu. Nenukrypk nei į dešinę, nei į kairę nė nuo vieno įsakymų ...
(28:12-14)
Neimsi palūkanų už paskolas savo tautiečiui, palūkanų už pinigus, palūkanų už maistą ar už bet ką kita, kas yra paskolinta. Gali reikalauti palūkanų už paskolas iš svetimtaučio, bet už paskolas savo tautiečiui neturi reikalauti palūkanų, idant VIEŠPATS, tavo Dievas, laimintų visus tavo siekius krašte, kurio paveldėti įeini.
(23:20)
Kai VIEŠPATS bus tave palaiminęs, kaip jis pažadėjo, tu skolinsi daugeliui tautų, bet nesiskolinsi pats, tu valdysi daug tautų, betjos tavęs nevaldys.
(15:6)
Tik žiūrėk, kad sau karaliumi pasidarytum vieną iš savo giminaičių; kokio nors svetimtaučio – žmogaus, kuris nėra tavo giminaitis, karaliumi negali pasidaryti.
(17:15)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą