2015-04-27

Nemokus teismas?

     Vilniaus apygardos teismo pirmininko V.Zeliankos teigimu, kuomet teismuose besibylinėjantiems asmenims reikia atlikti kokius nors procesinius veiksmus – ekspertizę ar pan., tuomet teismas įpareigoja įmokėti tam tikrą pinigų sumą. „Kartais tai gali būti labai didelės sumos, būta atvejų, kuomet jos siekė ir dešimtis milijonų litų. Bylininkas įneša pinigus į depozitinę sąskaitą, o paskui teismas duoda nurodymus, kaip tuos pinigus toliau panaudoti – sumokėti ekspertams ar vėliau grąžinti pačiam asmeniui. Teisme ilgą laiką buvo galima atlikti grynųjų pinigų operacijas – priimti pinigus grynaisiais ir paskui, įnešus į banką iš ten juos pasiimti grynaisiais“, – apie teisme galiojusią tvarką sakė pirmininkas.

   „Kažkas panašaus ir įvyko – pinigai paimti, bet nėra aišku, kas su jais nutiko toliau. Ar jie sumokėti, perduoti kažkam? Kai kuriais atvejais pagal apskaitą sunku aiškiai identifikuoti, kas tuo pinigus įnešė, o matome tik išėmimo iš teismo sąskaitos faktą“, – kalbėjo V.Zelianka ir pridūrė, kad į sąskaitą nuolat įnešami pinigai, tad trūkumas ilgai nepastebėtas.


Pašnekovas teigė, kad vis dar sudėtinga atsakyti, ar iš tiesų minėtoji pinigų suma dingo: „Matome, kad pinigai paimti ir nėra tvarkingai pajamuoti, bet neturime duomenų, ar jie kažkam atiduoti, o galbūt jie ir turėjo būti grąžinti. Šiame tyrimo etape matyčiau tik netvarkingą apskaitą, po galbūt slypi ir kažkas daugiau“, – sakė V.Zelianka.
Pašnekovo teigimu, teismo kasoje pasimatė akivaizdus trūkumas, kuomet savo pinigų pareikalavo vienas iš kreditorių ir paaiškėjo, kad tokios sumos nėra. Po šio įvykio teismo finansininkams buvo pareikštas ieškinys.
„Gali būti, kad dalis šios sumos tėra klaidingos paskaitos rezultatas. Gal kokioje nors byloje, kuri jau seniai dūla archyve, guli dokumentas, kad tie pinigai atiduoti asmeniui, kuriam ir turėjo būti atiduoti, tik tai neatsispindi buhalterinėje apskaitoje. Kol nėra aiškios apskaitos, sėdime tarsi ant parako statinės, kad kas nors pasibels į duris ir pasakys „grąžinkite pinigus, nes turiu įrodymų, kad mokėjau“, – kalbėjo teismo pirmininkas.
V.Zelianka teigė, kad toks atvejis jo darbo praktikoje pirmas: „Su tokiomis problemomis anksčiau susidurti neteko. Tiesa, dirbant kitame teisme nuolat iš finansininkų girdėdavau, kad nesusikalbama dėl procesinių sprendimo ir finansinių klausimų.“
Paklaustas, kokių bus ieškoma išeičių sprendžiant minėtas problemas, pašnekovas sakė: „Galime mėginti bristi į skolas. Kartais metų gale biudžetinės įstaigos neišmoka atlyginimų, o kitų metų pradžioje, kai gaunamas naujas finansavimas, tai padaroma. Nekalbame apie tokias sumas, kurios sustabdytų teismo darbą metų viduryje.“
Baigdamas pokalbį V.Zelianka teigė, kad pats suvokia, kaip absurdiškai situacija atrodo žvelgiant iš šalies: „Puikiai suprantu žmonių nustebimą, kurie sumokėjo pinigus į teismo sąskaitą, o vėliau išgirsta, kad jie dingo. Juk kalbame ne apie kokį nors nelegalų bankelį. Tai nesuvokiamas dalykas ir šias problemas mėginame spręsti.“
Galime mėginti bristi į skolas...

... teismo kasoje pasimatė akivaizdus trūkumas, kuomet savo pinigų pareikalavo vienas iš kreditorių ir paaiškėjo, kad tokios sumos nėra.

O jei ir daugiau teismo kreditorių pareikalaus savo pinigų?

Kas skolas išmuš?

Law mathematics.

Pinigai ex nihilo - teisėti!

2015-04-27 16:23
IP: 84.32.122.65
  
  
Netiesa,kad Komunizmo nebus.Jis jau buvo dalinai įgyvendintas Seime,o štai dabar pilna apimtimi Lietuvos teisme.Kas kiek nori ir kam kiek reikia tiek pasiima, net nepildo jokių dokumentų.Tik štai Darbo partijai šita aukščiausia visuomenės išsivystymo pakopa dar tik svajonėse,nei pakarti nei paleisti jau beveik 10 metų. Ne ką prasčiau ir su valstybe,kiek reikia tiek ir skolinasi,o kas atiduos nesvarbu.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą