Studentas, su kuriuo egzamino įvertinimų aptarimo metu ilgai (jo iniciatyva) aiškinomės, kodėl negaliu jam parašyti patenkinamo pažymio, pasakė pastebėjęs, kad sąvokos (ne egzaminuojamo dalyko) kinta/keičiamos.
Pirmakursis.
Paklausiau:
- Jūs pats pastebėjot?
- Taip.
Dievaž, toks pastabumas mane nustebino - juk laiko tokiam pastebėjimui tas pirmakursis nedaug teturėjo, bet pastebėjo.
Norėčiau, tikrai norėčiau, jam parašyti tą jo derybinį penketą, bet - egzaminas kito dalyko, o ne pastabumo.
Bet šita jo savybė - pastabumas - jam tikrai pravers.
Irgi vakar išgirdau naujieną, kad kito pašnekovo giminaitė šešiolikmetė net nebendrauja su vyresniąja karta, nes, esą, mokslas įrodęs, jog 30 metų amžiaus skirtumą turintys pašnekovai jau nebesupranta vienas kito.
- Iš kur jinai šitokią mokslo siunčiamą žinią ištraukė?
- Iš interneto.
Išmanusis mūsų laikmetis.
Kinta sąvokos ar yra keičiamos?
Ar tikrai neišmanėliai mūsų senoliai, išlaikę mums mūsų senąją kalbą?
Betgi yra, tebėra kraštų, kur senolių išmintis tebegerbiama.
Pavyzdžiu gali būti Izraelis ir jo prezidentas:
Со 2 января 2013 года до конца президентского срока являлся старейшим действующим руководителем государства на планете!
Senelis Žioplelis, Poilsėlis ir Tingelis?
Ne, NePoilsėlis ir NeTingelis.
Ir Nežioplelis.
Jų išmintis.
Ji irgi kinta?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą