Sąvokos

Sąvoka − sąmonės forma, reiškiama žodžiais ir funkcionuojanti kaip mąstymo turinio elementas.

Nors mąstant sąvokų turinys reiškiamas sprendiniais ir samprotavimais, tačiau tik sąvokos suteikia mąstymui operavimo bendrybėmis pobūdį.

Sąvoka − produktas istoriškai besivystančio pažinimo, kuris, kildamas iš žemesnės pakopos į aukštesnę, praktikos keliu gautus rezultatus reziumuoja vis gilesnėmis sąvokomis, tobulina, tikslina senas ir formuluoja naujas sąvokas. Todėl sąvokos yra ne statiškos, jos ne galutinės, ne absoliučios, o nuolat vystosi, kinta, progresuodamos tikrovės adekvataus atspindėjimo linkme.

Mat kaip.

Sąvokas taip keitėm, kad net liaudies vadas skiedalium pavirto.

Nekas.

Paskum painiojamės - demokratija gerai, bet demagogas užu vadą - nebegerai.

gyvéntojas (-is K, -us S.Dauk), -a smob. (1)
1. kas kur gyvena: Gyventojai priešinosi okupantams, nepaisydami žiauriausių bausmių sp. Jie įsileidė gyventojį (įnamį) Jnšk. Gyventojų tirštumas gali būti įvairiai matuojamas Enc. Miesteliukas nedidelis, gyventojų mažai Dbk. Nebliko Kartenoj nė vieno gyventojaus M.Valanč. | prk.: Nebėr ko minėt apie mažesnius gyvéntojus to didelio miško, kaip apie kiškius, lapes BM67. Lauko gyventojai, arba artojai I.

mókestis sm. (1), mõkestis (1) K, Vl, mokestìs sf. (3a, 3b), mokestìs, -iẽs sm. (3a, 3b), mokestỹs
1. nustatyto dydžio pinigų suma, kurią piliečiai privalo mokėti valstybei: Mokesčiai reikalingi valdymo aparatui, mokykloms, ligoninėms, švietimo sistemai ir t. t. išlaikyti rš. Labai didelės mókestys Brš. Daug mokesčių̃ Jz. Preina apsimokėt mokesčiaĩ Švnč. Džiaugdavosi, kad gal mokestėlius užsimokėti A1885,122. Sunkūs mõkesčiai pas tą poną J. Visos mokestys neatliktos, šeimynai alga nemokėta Tat. Aš dar ir rudenines mõkestis nesumokėjau Plut. Visa mokestìs mokėt parej[o] Vlk. Dabar labai didelė mokestìs už malūnėlius Kp. Da mokestų̃ nesumokė[jo] Vrn. Pinigus ant mokestų̃ išlikau Dkš. Koks čia gyvenimas, ka mokestų̃ n'išsimoka Prn. Uždėta jiems mokėti tam tikri mokestys į valdžios iždą LTII418. Da mūsų pernykščiai mokestys nemokėti Ds. Mokesčių inspektorius (finansų inspektorius) rš. Pajamų mokesčiai rš. Mokesčių rinkėjas LL148. Mokestis ažu važtą SD56. | Mokestį (pranešimą dėl nustatytų mokesčių mokėjimo) atneša Krn. ^ Aitvaru lekiosi, kai pinigų mokesčiam ieškosi KrvP(Ašm). Čėdyk (taupyk) rublį mokestim, o lazdas – senatvei Dkk. ║ pinigų įnašas pagal kokį nors įsipareigojimą: Profsąjungos nario mókestis DŽ.

pãjamos sf. pl. (3b) BŽ84, VĮ paimamos, gaunamos lėšos: Įmonės pãjamos viršijo išlaidas DŽ. Išaugo kolūkio pajamos (sov.) sp. Gyventojų pajamų mokestis sp.

Jei gyventojas paėmė pajamas, turi mokėt gyventojų pajamų mokestį.

Atrodo, kad visiškai aišku.

Vat ir ne.

Kam aišku, kam ir suvis neaišku.

„Pavyzdžiui, praėjusiais metais Viktoras Uspaskichas deklaruoja, kad uždirbo daugiau nei 8 mln. litų pajamų ir sumokėjo tik 10 tūkst. litų mokesčių, ir tai yra visiškai legalu ir teisėta. Tuo tarpu aš uždirbau iš atlyginimo daugiau nei 150 tūkst. litų pajamų ir sumokėjau 20 tūkst. litų mokesčių."


Gal Viktoras Uspaskichas nėra gyventojas, kad, tiek pajamų paėmęs, tiek mažai mokesčio temoka?

O gal jisai "blatą" valdžioj turi, kad, pasak premjero, taip mažai mokesčių moka "legaliai ir teisėtai"?

O gal viskas dar paprasčiau - gal gyventojų pajamų mokesčio ir kitus įstatymus rašė nelietuviai.

Visus dvidešimt metų?

Juk Lietuvių kalbos žodyne su gyventojais ir jų pajamom, ir mokesčiais - viskas aišku.

Lietuvių kalbos žodyne aišku.

O Lietuvos Respublikoje - nebeaišku.

Negi išties, kaip kažkas sakė, mokesčius Lietuvoj moka tik kvaili lietuviai?

O gal mūsų ministras pirmininkas pats nebežino kam ir ką dirba, jei laikrašty šneka, kad "uždirba iš atlyginimo"?

uždìrbti
1. tr. padirbti, padaryti: Usnys didelės kai giria, pūsles uždirbau beraudama Skr.
2. tr. aklinai užtaisyti: Abudu galai uždirbti, tik skylė pragręžta [bačkoje] Mžk. Neuždirbta troba (neaplubota), vėjai ir laksto kiaurai Šts. ║ aptaisyti, apdaryti: Aš knygą uždìrbau Dv. ║ užpinti: Uždìrbk lopišio viršų, ir būs vilnoms pasidėti kretilas Šts.
3. tr., intr. SPII36, R121 užpelnyti: Iš uždirbtosios mistumei J. Dirbau dirbau, ir šuniui palakt neaždìrbau Ds. Mes uždìrbom karvę Pkl. Per vasarą daug šimtų aždìrba, kas laiko turi Str. Nieko neažudirbi Dv. Va, ir uždìrbai (sudaužei, pagadinai) torielką Slm. Geras liežuvis i be rankų duoną uždirba LTR(Vdk). | refl.: Užsidìrbo prie griovių – žada motociklą pirkt Slm. Atdaviau skolą uždirbdamõs (užsidirbdamas) Plng. ║ užsitarnauti: Ponali, par daug mane myli, dar neuždirbau tokios mylestos M.Valanč. | refl. tr., intr.: Liauk, užsidìrbsi diržą! Skr. Matai, mušeika ką užsidirbo Ėr. Neklausydamas tėvo, vaikas taip užsidirbo, kad geros dienos nemato Jnš.
4. tr. atlikti darbą, už kurį turi būti atidirbta (atsilyginta darbu): Uždirbk man talką, aš tau užmokėsiu paršeliais Šts. Atleisk mergę į talką, yra uždirbta Šts.
6. tr. kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Užgesė žvakes, uždìrbo Grg.

O štai ką atlyginimas reiškia.

atlýginimas sm. (1); R128 → atlyginti.
1. užmokestis už darbą, atpildas, atmokestis, atlygis: Darbininkai laimėjo, ir jų atlyginimas buvo pakeltas rš. Šaulys atlyginimo vietoj davė jam šautuvą J.Balč. Retkarčiais keldavo per upę pėsčius, imdamas menką atlyginimą LzP. Ėmė neišmanėlė atlyginimo už darbą prašyti J.Jabl. ^ Koks darbas, toks atlyginimas B. Geram meistrui darbas rūpi, o ne atlyginimas KrvP(Snt).
2. atsiteisimas už nuostolius, išlaidas, nuoskaudą ir pan.: Jokio atlyginimo iš jūsų aš nereikalauju ir ne kerštauti atėjau, o dėl teisybės A.Vien. Persikėlimo išlaidų atlyginimas rš. Nuoskaudos atlyginimas LL101. Daug žmonių, gyvas būdamas, nužavino, ale savo atlyginimo nesulaukė Jrk16. | refl.: Yra tau skolos apmokėjimas, atsilyginimas Blv. Man labai malonu, kad šiandien kaip ir atsilyginimui mano pastogėje pernakvosi MPas.