Kristupas Zigmantas Pacas
Nuo 1646 m. buvo LDK didysis vėliavininkas (karūžas), 1656 m. LDK pakancleris, nuo 1658 m. kancleris*.
Jo lėšomis pastatyta Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas, baigta statyti Jiezno bažnyčia ir rūmai prie miesto. Palaidotas Pažaislio vienuolyne.[1]
* XV a. antroje pusėje Lietuvoje formuojantis pareigybių hierarchijai formaliai svarbesnę maršalkos pareigybę svoriu ir svarba pranoko kanclerio urėdas. Nuo 1459 m. kancleris dažniausiai kartu buvo ir Vilniaus vaivada. Ilgainiui kanclerio pareigybė suteikė ją užimančiam asmeniui galią įtakoti visus pagrindinius valdžios institucijų sprendimus.
Mykolas Kazimieras Pacas,
Jo rūpesčiu ir lėšomis padėkai už Liubomirskio maišto numalšinimą pradėta Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčios statyba Antakalnyje.
Tikrai?
Mišiose šįryt buvau šv. Petro ir Povilo bažnyčioj, mačiau ir laivelį, pagrindinėj navoj pakabintą, prisiminiau istoriją apie tai, kaip po 1655 08 08 mūšio Piromonte prie ir ant Žaliojo tilto prabėgus keletui metų, užpuolikų nusiaubtan Vilniun sugrįžę tame mūšyje LDK valstybingumą išsaugoję mūsų, LDK, kariai buvo susiruošę pakabint ant sausos šakos Lietuvos lauko etmoną Mykolą Kazimierą Pacą dėl negaunamų algų, o tasai meldės žadėdamas pastatyt bažnyčią, jei išvengs mirties, ir iš kažikur atsiradęs jo tarnas išgelbėjo, perkeldamas per Nerį valtele - tilto po 1655 08 08 taigi nebebuvo, tik 1674 m. pagal pulkininko Džovanio Fredianio projektą karališkasis dailidė Fickas jo vietoje pastatė naują tiltą....
Aš vis galvodavau ką tas laivelis reiškia taip aukštai pakabintas.
Dabar jau man aišku.
Soldatai, vadinas, buvo tų laikų LDK kariai, už pinigus kariavo.
Kaip ir dabar.
Pabuvo mūsų soldatai be algų - ir turim Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią**.
O jei dabar sukiltų?
Ar mūsų atamanas vėl pastatytų dailiausią pasauly buožinyčią?
Grįžtam, vienok, į anuos laikus.
Po karo apgriautus pastatus
įsigijo LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas – vieną 1667 ir kitą 1673 metais – ir sujungė juos į vienus prašmatnius rūmus.
** M. K. Pacas palaidotas po prieangiu mediniame karste, nepažymėjus vietos, kurią kasdien mindo bažnyčią lankantys parapijiečiai. Galbūt toks didiko realus, o ne baroko epochoje populiarus demonstratyvus nusižeminimas saugo Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Ji niekada nebuvo uždaryta. Reta Lietuvos bažnyčia tuo gali džiaugtis.
Sakykit, ar šių dviejų Pacų pakanka bendriniam žodžiui PACAS
rastis?
Ar
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą