Wiesz?
Ole!
Vilniaus širdyje duris atvėrė „Pacų“ viešbutis, prieš kurio prabangą nublanksta kiti
Žinių, kad R.Abramovičius su palyda galėjo apsistoti prabangiame „Pacų“ viešbutyje ir nupirko visus viešbučio numerius, 15min gavo dar antradienį. Antradienio vakarą priešais viešbutį lūkuriavęs 15min fotografas Lukas Balandis stebėjo nemažą sujudimą. „Pacų“ prieigose zujo daugybė apsaugininkų, jie tarpusavyje bendravo anglų kalba. Fotografas patraukė vieno apsaugininko dėmesį – jis priėjo ir pasiteiravo, kiek valandų. Tačiau viešbučio direktorė Giedrė Rozmanaitė trečiadienį 15min griežtai atsisakė ką nors komentuoti.
„Pacų“ viešbutis pastarosiomis dienomis buvo itin griežtai saugomas – ne tik į patį viešbutį, bet ir į jo viduje esantį kiemą niekas negalėjo pakliūti. Tamsintais langais prie viešbučio atvažiuojantys mikroautobusai svečius išleisdavo prie pat įėjimo. Vienas automobilis, kuomet prie viešbučio atvyko 15min žurnalistas, buvo matyti ir kiemo viduje, kur tuo metu svečiai kaip tik pietavo.
Nors apie verslininko apsilankymą niekas kalbėti nenorėjo, jį galiausiai išdavė lėktuvo registracijos numeris. Anglų kalba leidžiamo laikraščio „Haaretz“ redaktorius A.Scharafas gegužę skelbė, kad būtent šiuo lėktuvu, kuris stovėjo Vilniaus oro uoste, į Izraelį atskrido šios šalies pilietybės tuomet dar tik siekęs verslininkas.
Oligarcho lėktuvas iš Vilniaus oro uosto pakilo ketvirtadienio popietę.
Trumpa Pacų rūmų istorija
Pagal A.R. Čaplinsko ir T. Dambrauskaitės tyrimus, nuo XV amžiaus pabaigos šiuos pastatus valdė didikai Astikai.
Anūkas Grigas Astikas iššvaistė šeimos turtus ir užsiėmė netikrų pinigų kaldinimu.
Apkaltintas tėvynės išdavimu, Astikas buvo nukirsdintas Vilniaus Rotušės aikštėje, o pastatus karalius Steponas Batoras konfiskavo.
Toliau istorija pasakoja, kad XVI amžiuje šioje vietoje stovėjo du pastatai, kurių vienas priklausė didikams Sluškoms, paskui kanauninkui Ambroziejui Beinartui.
XVII amžiuje pastatai labai nukentėjo per karą su Maskva.
Po karo apgriautus pastatus įsigijo LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas – vieną 1667 ir kitą 1673 metais – ir sujungė juos į vienus prašmatnius rūmus.
Pacų rūmai dalimis nuolat buvo nuomojami gyventojams ar komercinei veiklai.
Štai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje rūmų antrame aukšte buvo apsistoję didikai Tyzenhauzai ir kiti bei aukšti carinės valdžios pareigūnai, kaip generalgubernatorius Benigsenas.
Pirmąjame aukšte kūrėsi įvairūs amatininkai, pirkliai ir prekeiviai, įskaitant konditerį Janą Dawatzą ir vaistininką Teofilį Jendę.
Tuo pačiu rūmai turėjo reprezentacinį vaidmenį, čia apsistodavo visi įžymūs į Lietuvą atvykstantys karaliai ir valstybių vadovai, įskaitant Rusijos carą Petrą I, Prancūzijos imperatorių Napoleoną ir Rusijos imperatorių Aleksandrą I.
Keletą amžių iš eilės šie barokiniai rūmai buvo viena didžiausių Vilniaus puošmenų – atrestauruoti ir padabinti tų pačių italų architektų, dailininkų ir skulptorių, kurie sukūrė Vilniaus Antakalnio šv. Petro ir Povilo bažnyčią ir Pažaislio vienuolyną Kaune, dar vadinamus baroko architektūros perlais.
Architektas Giovanni Battista Frediani sukūrė ir daugelį kitų barokinių pastatų, įskaitant Sapiegų ir Sluškų rūmus, o skulptorius Giovanni Pietro Perti bei tapytojas Michelangelo Palloni buvo žymūs Florencijos meistrai, dirbantys Vilniaus didikams.
Nors XVIII a. vidurio Vilniaus gaisrai ir po to sekusios Pacų rūmų rekonstrukcijos (ypač po to, kai pastatas pateko į Rusijos ir kitų kariškių rankas) daug šių barokinių šedevrų sunaikino, tačiau rekonstrukcijos metu buvo atgaivinta ir išsaugota nemažai intriguojančių istorinių detalių. Istorikų teigimu, Liudvikas Pacas, perėmęs rūmus iš giminaičių, ėmėsi rekonstrukcijos, ir menotyrininkė Dalia Klajumienė teigia, apie 1812 metus pastatas įgijo tuo metu madingą klasicitinį pavidalą, atsiskleidžiantį per atidengtą sienų tapybą
Nors XVIII a. vidurio Vilniaus gaisrai ir po to sekusios Pacų rūmų rekonstrukcijos (ypač po to, kai pastatas pateko į Rusijos ir kitų kariškių rankas) daug šių barokinių šedevrų sunaikino, tačiau rekonstrukcijos metu buvo atgaivinta ir išsaugota nemažai intriguojančių istorinių detalių. Istorikų teigimu, Liudvikas Pacas, perėmęs rūmus iš giminaičių, ėmėsi rekonstrukcijos, ir menotyrininkė Dalia Klajumienė teigia, apie 1812 metus pastatas įgijo tuo metu madingą klasicitinį pavidalą, atsiskleidžiantį per atidengtą sienų tapybą ir kitas detales.
Liudvikas Pacas buvo paskutinysis rūmus valdęs Pacas. Didikas prisidėjo prie 1831 metų sukilimo prieš Rusijos carą,
ir po jo numalšinimo, išsigandęs represijų, pabėgo į Ameriką.
Jo pastatai buvo nusavinti ir atiteko Rusijos kariniam štabui. 1915 metais, Pirmojo pasaulinio karo metu, pastatą perėmė vokiečiai, nuo 1920 iki 1930 metų rūmus valdė lenkų kariškiai, o po Sovietų okupacijos čia įsikūrė sovietiniai kareiviai. Paskui daugelį metų pastatas buvo naudojamas įvairioms administracinėms reikmėms.
..............................................................................................................................................................
LŽB pirmininke Faina Kukliansky naujienų portalui „Delfi“ pakomentavo:
„Labai malonu buvo pabendrauti su ponu Abramovičiumi. Jis lankydamasis Vilniuje labai domėjosi žydų bendruomenės gyvenimu, aplankė Vilniaus choralinę sinagogą. Ponas Abramovičius didžiuojasi savo litvakiškomis šaknimis, o mums visada malonu sulaukti Vilniuje besilankančių litvakų.”
Kitam FilaDelfijui kitaip sekėsi:
Ketvirtadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky 15min sakė trumpai susitikusi su R.Abramovičiumi, tačiau apie ką jiedu kalbėjosi, ji pasakoti nenorėjo.
„Aš su juo praleidau labai nedaug laiko, todėl pasakyti neturiu ką“, – nukirto ji.
F.Kukliansky vėliau prasitarė tik tiek, kad R.Abromavičius domėjosi Taurage, iš kurios yra kilę jo seneliai.
Tačiau ar per viešnagę Lietuvoje jis buvo nuvykęs į Tauragę, bendruomenės pirmininkė sakė nežinanti.
„Litvakas su litvaku visada turi ką aptarti“, – pokalbį baigė ji.
Tuo pat metu Lietuvoje viešėjo ir kitas žydų kilmės verslo magnatas Michailas Chodorkovskis.
Šią savaitę buvo surengta litvakų bendruomenės šventė, kurioje susirinko apie 70 žydų iš viso pasaulio
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą