The concept of a tax haven has existed almost as long as there have been taxes. For example, in Ancient Greece, some of the Greek Islands were used as depositories by the sea traders of the era to place their foreign goods to thus avoid the two-percent tax imposed by the city-state of Athens on imported goods. Gibralter, and several of the Channel Islands have been used thusly as well, and are the most likely genesis of the term "offshore banking" and why havens are typically associated with the term or idea of "offshore" -- even when landlocked as in the case of Switzerland.
Others suggest that the Hanseatic League first embraced the concept of tax competition as early as 1241, while others argue that the tax status of the Vatican City was the earliest example of a tax haven (the first Papal States being recognised in 756).
1. Kos127 bedievis, laisvamanis: Ei tu, parmazõne, kodėl niekuomet neini į bažnyčią?!
Parmazonas mūsų Kubilius...
Kaip čia jo krikščionys demokratai kunigam nepriskundžia - visiškai Vatikano tradicijų nesilaiko.
Mat, koks mokesčių rojus tam Vatikane, net nuo 756-tų metų.
Ir pas mus su popiežiaus Honorijaus III palaiminimu ir Aukso bulės sankcija Vatikano pasiuntiniai apsireiškė.
Kodėl Tax Haven neatnešė?
Užmiršo?
Istituto per le Opere di Religione.
Commonly known as Vatican Bank.
Vatikano bankas yra Katalikų bažnyčios administracinės struktūros - Romos kurijos - šaka. Kaip formali organizacija susiformavo XIX a.
Banko istorijoje išskiriami trys pagrindiniai laikotarpiai: laikotarpis po 1870 m., kai buvo panaikinta Popiežiaus valstybė; po 1929 m., kai Laterano sutartimi buvo sukurtas nepriklausomas Vatikanas; po Antrojo pasaulinio karo.
Sudarius Laterano sutartį, viename iš jos paragrafų buvo reinterpretuota kanoninė teisė liečianti lupikavimą, kuris apibrėžtas ne kaip pelno iš pinigų skolinimo gavimas, bet kaip pernelyg didelio pelno iš tokios veiklos siekimas.
Va kaip.
Ne šitaip.
Tai leido Vatikano bankui tapti tikru banku, galinčiu gauti pelną. Lėšų banko pradžiai skyrė ir Musolinis.
1968 m. banko finansiniu patarėju buvo pasamdytas Michele Sindona, nepaisant pastarojo abejotinos praeities. M. Sidona buvo pagrindinis veikėjas padėjęs pritraukti ir per banką plauti didelius pinigų srautus iš Gambino šeimos prekybos heroinu, naudojantis fiktyvia kompanija "Mabusi". Į pinigų plovimo schemą buvo įsipainiojęs ir kitas bankininkas, Roberto Calvi, kuris vadovavo Banco Ambrosiano. Tiek Calvi, tiek Sindona priklausė P2 ložei.
1978 m. popiežiumi tapus Jonui Pauliui I-ajam jam buvo pranešta apie kaltinimus neteisėta Vatikano banko veikla. Popiežius paskyrė Valstybės sekretorių Kurijos vadovą kardinolą Jean-Marie Villot išsiaiškinti su tuo susijusias aplinkybes. Popiežiaus mirtis po 33 dienų šiame poste paskatino gandus, kad jis buvo nužudytas dėl atskleisto skandalo. Ši versija niekada nebuvo priimta kaip oficiali ir yra laikoma, kad popiežius mirė dėl natūralių priežasčių.
XX a. 9-ame dešimtmetyje Vatikano bankas įsivėlė į didelį politinį ir finansinį skandalą, kilusį dėl Banco Ambrosiano žlugimo. Šio banko pagrindiniu akcininku buvo Vatikano bankas, o tuometinis Vatikano banko prezidentas - JAV lietuvis Paul Marcinkus. Paul Marcinkui buvo pareikšti Italijos kaltinimai susiję su Banco Ambrosiano bankrotu, tačiau teisiamas jis nebuvo, nes buvo pripažintas jo diplomatinis imunitetas.
Šiuo metu Vatikano bankas veikia sėkmingai ir yra pelningas.
Согласно уставу, этот банк был создан для того, чтобы взимать плату и управлять ресурсами, принадлежащими религиозным агентствам. Банк даёт возможность корпорациям, созданным для религиозных целей, инвестировать средства, привлечённые на их вклады, конфиденциально и без уплаты налогов.
Данные о деятельности и финансковом положении этого банка практически не разглашаются. Он относится к числу банков, осуществляющих крупные инвестиции в банковское дело и в торговлю в Италии и во всём мире.
Several books, such as Unholy Trinity: How the Vatican's Nazi Networks Betrayed Western Intelligence to the Soviets, Genocide in Satellite Croatia 1941–1945 and The Vatican's Holocaust, which appeared during the 1980s and 1990s were highly critical of the Vatican Bank's historical relations with right-wing governments and especially with the collaborationist regime of the Independent State of Croatia during World War II. Sources such as these engendered initial defensive hostility and controversy, which centers on conclusions drawn from the documentation rather than the documents themselves.
According to a 1998 report issued by the US State Department, the Nazi Croatian treasury was illicitly transferred to the Vatican Bank and other banks after the end of World War II[10]. For its part, the Vatican has repeatedly denied any Franciscan participation in Ustashi crimes or the disappearance of the Croatian Treasury, yet has refused to open its wartime records to substantiate its denial.
On October 21, 1946, a Top Secret report from US Treasury Agent Emerson Bigelow (called "The Bigelow Report"), which was declassified in 1997, quoted a "reliable source in Italy" (who corroborated evidence already obtained by CIC intelligence officials of the Army), who alerted his superior that Croatian officials had sent 350 million confiscated Swiss francs (CHF) to the Vatican Bank "for safekeeping", a sum largely in the form of gold coins. On the way some CHF150 million were allegedly seized by British authorities at the border between Austria and Switzerland, which brought the secret transfer into the open. "There is no basis in reality to the report", said Vatican spokesman Joaquin Navarro-Valls, as reported in Time magazine.
The Vatican Bank has been often accused of funding the Solidarity Polish trade-union as well as the Contras, managing US covert funds.
The 1990 film The Godfather, Part III featured machinations in the Vatican Bank as a central element in one of its more conspiracy-oriented plotlines.
Italijos prokuratūra įtaria Vatikano banką pinigų plovimu.
1. Turi popiežiaus indulgenciją? 16:42 06-01 IP: 80.240.9.72
... įtarimų sukėlė ne tik Vatikano bankas, turintis lengvatinių mokesčių zonos statusą...
Net jei Vatikano banko darbuotojų kaltė ir bus nustatyta, patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn bus sunku, nes banke vadovaujančias pareigas einantys asmenys paprastai Vatikane užima ir oficialius postus, o tai jiems suteikia diplomatinę neliečiamybę.
Kaip bebūtų, ofšorinis bankas Vatikane - šmaikštu!
Tik ar krikščioniška?
Kiek prisimenu iš tuometinės spaudos , Marcinkui neliečiamybė nebuvo pripažinta, lindėjo neišeidamas iš Vatikano, nes jį medžiojp Italijos policija. Skaičiau tuometiniame Argumenty i Fakty, rusiškame savaitraštyje.
AtsakytiPanaikinti