Su tokiu kryžium raiteris juokeriu paverstas. Bet ir kabalerija tikroviška, šiuolaikinė: išdidžių ristūnų žirgų vietoje — nuvėpę, galvas nuleidę arkliai, raiterių balnuose (gal nė balnų nėra?) — bobos! „Meilės žygin“ — kreivių parodas!
O man raiteliai patinka. Ir balnai yra. Pasibalnojo ir atjojo, kaip dainoj. O ristūnus gal "ponstvai" davė pasijodinėti, gal stainiose paliko stovėti, kad nepavargtų Kazimiero jomarke? O kadaise ne taip pat būdavo? Man kažinkodėl atrodo, kad senokai jau šitaip. Manyčiau, kad todėl ir traukiamės šitiek amžių. Juk nepaneigsit, kad Lietuva kaime išliko, "prastuomenė" ją išsaugojo, ne kas kitas. Šaunuoliai raiteliai, kad atjojot! Jei pasigedot ristūnų - paklauskit jų savininkų, kodėl anų čia nematyt. O apie "bobas" tai nesitikėjau iš Tamstos išgirst. Google: Tėvologija ir Motinologija
Jei mudu perjotume savame sodžiuje raiti ant tokių arklių — nedidelė gėda, kad jodomų žirgų nebeturime, gerai nors tiek, net jei ir be balnų. Bet čia metinė šventė, organizuoja valdžia (ar manai komjaunimo saviveikla?) — ko tuo siekiama? Parodyti, ką geriausio sugeba lietuviai, kokia jų kultūra, t. y. eilinį kartą išniekinti, išsityčioti būtent iš tautiškumo — juk tai paradas, parodas, parodija.
„Juk nepaneigsit, kad Lietuva kaime išliko, "prastuomenė" ją išsaugojo, ne kas kitas.“
Užgauna mane tokie žodžiai, nors suprantu, kad ištarti geranoriškai, „atlaidžiai“. Taip, ūkininkai, valstiečiai išsaugojo padorumą, tautiškumą, darbštumą, talkos ir pagalbos papročius, žmonių vertinimą pagal nuopelnus, apskritai pagarbą ir svetingumą net nepažįstamam žmogui, kol jos nepasirodo besąs nenaudėlis — bet ne dėl to, kad prasčiokai, nevykėliai, atsilikėliai, menkaverčiai. O todėl (atleisk, kartosiuosi), kad gyveno ūkiškai — nuosavybės sąlygomis.
Nebesiginčysiu - šventė juk. Ką tik grįžau, su verba nuo Nemenčinės. Mūsų Kaziuką Pitery, kai ten mokiaus, žinojo, ir Sibire dabar žinančių yra. Gražu.
Su tokiu kryžium raiteris juokeriu paverstas. Bet ir kabalerija tikroviška, šiuolaikinė: išdidžių ristūnų žirgų vietoje — nuvėpę, galvas nuleidę arkliai, raiterių balnuose (gal nė balnų nėra?) — bobos! „Meilės žygin“ — kreivių parodas!
AtsakytiPanaikintiO man raiteliai patinka. Ir balnai yra. Pasibalnojo ir atjojo, kaip dainoj. O ristūnus gal "ponstvai" davė pasijodinėti, gal stainiose paliko stovėti, kad nepavargtų Kazimiero jomarke? O kadaise ne taip pat būdavo? Man kažinkodėl atrodo, kad senokai jau šitaip. Manyčiau, kad todėl ir traukiamės šitiek amžių. Juk nepaneigsit, kad Lietuva kaime išliko, "prastuomenė" ją išsaugojo, ne kas kitas. Šaunuoliai raiteliai, kad atjojot! Jei pasigedot ristūnų - paklauskit jų savininkų, kodėl anų čia nematyt. O apie "bobas" tai nesitikėjau iš Tamstos išgirst. Google: Tėvologija ir Motinologija
AtsakytiPanaikintiJei mudu perjotume savame sodžiuje raiti ant tokių arklių — nedidelė gėda, kad jodomų žirgų nebeturime, gerai nors tiek, net jei ir be balnų. Bet čia metinė šventė, organizuoja valdžia (ar manai komjaunimo saviveikla?) — ko tuo siekiama? Parodyti, ką geriausio sugeba lietuviai, kokia jų kultūra, t. y. eilinį kartą išniekinti, išsityčioti būtent iš tautiškumo — juk tai paradas, parodas, parodija.
AtsakytiPanaikinti„Juk nepaneigsit, kad Lietuva kaime išliko, "prastuomenė" ją išsaugojo, ne kas kitas.“
AtsakytiPanaikintiUžgauna mane tokie žodžiai, nors suprantu, kad ištarti geranoriškai, „atlaidžiai“. Taip, ūkininkai, valstiečiai išsaugojo padorumą, tautiškumą, darbštumą, talkos ir pagalbos papročius, žmonių vertinimą pagal nuopelnus, apskritai pagarbą ir svetingumą net nepažįstamam žmogui, kol jos nepasirodo besąs nenaudėlis — bet ne dėl to, kad prasčiokai, nevykėliai, atsilikėliai, menkaverčiai. O todėl (atleisk, kartosiuosi), kad gyveno ūkiškai — nuosavybės sąlygomis.
Nebesiginčysiu - šventė juk. Ką tik grįžau, su verba nuo Nemenčinės. Mūsų Kaziuką Pitery, kai ten mokiaus, žinojo, ir Sibire dabar žinančių yra. Gražu.
AtsakytiPanaikinti