Šalimi pasitiki

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantis DNB bankas kartu su britų banku HSBC tarptautinėje kapitalo rinkoje sėkmingai išplatino šešerių metų trukmės 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) nominalios vertės Lietuvos Vyriausybės obligacijų emisiją.

Tai šiemet antra Vyriausybės išleista obligacijų emisija ir DNB tapo pirmuoju šalies banku, išrinktu lygiaverčiu euroobligacijų siūlymo organizatoriumi ir platintoju pasaulinėje kapitalo rinkoje.

Šios obligacijos papildys 2018 m. vasarį išperkamų Vyriausybės vertybinių popierių emisiją. Naujai išleistų Lietuvos skolos vertybinių popierių pajamingumas antrinėje rinkoje siekia apie 4 proc.

„Tai, kad eurais nominuotų Lietuvos vertybinių popierių pajamingumas pirmą kartą po daugiau nei ketverių metų pertraukos buvo mažesnis nei 5 proc. rodo, kad tarptautinės kapitalo rinkos dalyviai pasitiki šalies ekonominės ir fiskalinės politikos tvarumu“, - sako DNB Markets vadovas Lietuvoje Mindaugas Tutlys.

Iš kur toks pasitikėjimas?

Kas tokie tie visada anoniminiai investuotojai?

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB).

Apie tai rašo „The Financial Times“, remdamasis bankų atstovais.

Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Bankų atstovai įsitikinę, kad ECB patenkins jų prašymus, priešingu atveju, rinkas neišvengiamai ištiks griūtis.

2011 m. gruodį ECB suteikė stambiausiems Europos bankams lengvatines paskolas su mažomis palūkanomis iš viso už 489 mlrd. eurų.

Paskolos buvo išduodamos trejiems metams. Dalyvauti ECB programoje pareiškė norą apie 500 finansinių regiono įstaigų.

Kad "rinkas neištiktų neišvengiama griūtis", tas, kas legaliai daro pinigus iš nieko, kai kam tose rinkose paskolina lengvatinėmis sąlygomis, apie jokį pasitikėjimą neina, ir tokių "lengvatininkų" - apie 500.

Kadangi Lietuva nėra "finansinė regiono įstaiga", o tik klusni regiono baudžiauninkė, ji ECB "lengvatų programoje" dalyvauja netiesiogiai - "finansų rinkos ja pasitiki".

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) įspėjo, kad euro zonoje išlieka rizika, jog ekonomikos būklė blogės, praneša BBC. Trečiadienį ECB paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą.

4 : 1 = 4

4 - 1 = 3

Kokios lengvatinių ECB paskolų finansinėms regiono įstaigoms palūkanos?

?

DNB tapo pirmuoju šalies banku, išrinktu lygiaverčiu euroobligacijų siūlymo organizatoriumi ir platintoju pasaulinėje kapitalo rinkoje.

DNB?

Matyt, kalba apie šit ką.

DNB viceprezidento (?) Vyginto Bubnio teigimu, žmonių tikėjimas tiek bankais, tiek ekonomikos augimu yra kritęs. Tai esą rodo rudenį sumažėjęs būstų pardavimas. „Žmonės yra išsigandę, jie daugiau mąsto, mato, kas dedasi Europoje“, – sakė V. Bubnys.

„DnB Nord“ bankui Lietuvoje vardo pakeitimas gali būti naudingas siekiant įgauti krizės bijančių gyventojų pasitikėjimą ir susigrąžinti reputaciją. Tačiau naujas vardas vargu ar padės nukreipti dėmesį nuo besitęsiančio banko konflikto su investuotojais. 2010 metais jie padavė „DnB Nord“ į teismą, reikalaudami atlyginti nuostuolius, patirtus įsigijus banko obligacijų.

Virš "pirmojo šalies banko, išrinkto lygiaverčiu euroobligacijų siūlymo organizatoriumi ir platintoju pasaulinėje kapitalo rinkoje" centrinės būstinės plevėsuoja šalies vėliava.


Keista.

Vėliava ne mūsų šalies.

Ir pasitikėjimas mumis labai savotiškas: kai kas kompiuterio klaviatūros pagalba teisėtai padaro eurų, o mes tuos skaičius pasiskolinam, iš tarpininkų, kuriems klaviatūros valdytojas, taip išeitų, kažinkodėl skolina tiesiogiai, t.y. - pigiau, ir netgi lengvatinėmis sąlygomis, idant aniem pagelbėt.

Mūsų šalies bankas su nemūsų šalies vėliava platino mūsų šalies, kuria finansų rinkos pasitiki, obligacijas.