- Komisinis mokestis už pinigų įnešimą (savo sąskaiton) - vienas litas.
- Ne už įnešimą, o už valiutos keitimą, - pataisiau.
- Už kokį keitimą? Juk nekeičiat. Už grynųjų įnešimą, - paprieštaravo nustebusi.
- Gerai, tebūnie, - sutikau.
Suskaičiavusi mano banknotus, pabarbeno klaviatūra, atspausdino ir davė pasirašyti man kasos pajamų orderį, rodydama eilutę apačioje:
- Matot, litas, komisinis mokestis.
Pasirašiau kur lieptas, rodau jai apibrauktąją eilutę aukštėliau:
- Matot, už valiutos keitimą.
- Ar neatrodo, kad sukčiams dirbat? - klausiu.
Mergina, dailiai išraudusi, atiduoda man tą žalią orderį, sakydama:
- Prašau. Viso gero.
- Viso gero,- atsisveikinau.
Toks šposininkas mano klasės draugas gal būtų sakęs:
- Visi geria.
Nes "in vino veritas".
Scandalum magnatum.
Kada neviernais tamošiais patapom?
Virš mano parašo tam ordery parašyta:
Patvirtinu ... kad mokėjimo nurodyme pateikta informacija išreiškia mano valią ir yra teisinga.
Pinigų "išgryninimo" mokesčiui žuvėdų lietuviškieji tarnai lietuvišką vardą sugalvojo, o mokesčiui "už pinigų supurvinimą" ar "grynų pinigų sumaišymą su pelais" dar pakol kas nepavyko pavadinimą parinkt?
Tai ir keičia "grynus" į "negrynus" santykiu 1:1.
Už lituką.
Nebejuokinga.
Senam pažįstamui, kitam banke dirbančiam, vakare papasakojau, o tas ir klausia:
- O iš kur tu grynų pinigų gavai?
Kas tokie negrynuosius išrado, jais grynuosius patyliukais pakeitė, ir iš vienų kaitaliojimo kitais sau verslą pasidarė, neklausė.
Nebe pirmą sykį jo darbdaviai panašiai elgiasi.
Aukso gabalėlis -> auksinė moneta -> mažesnė auksinė moneta, bet užtai su Valdovo portretu -> paauksuota moneta -> nebepaauksuota, metalinė moneta -> nebemetalinis, popierinis pinigas -> e-pinigas (įrašas kompiuterio diske) -> ???
1974 metų rugpjūčio 15 dieną JAV įteisinta privati aukso nuosavybė!
Bet konfiskuoti ji ir tuomet taikėsi ne tik sovietai.
Laikas nuo laiko kai kas klausia: kur auksas?
Gold->Geld->Gold->Gelda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą