Skeliame: svas tika
Pirmoji šaknis – SVAS. Šaknies balsės tarmėse labai įvairuoja. Pavyzdžiui, duona, douna, dona; pienas, peins, pyns... Todėl kalbos moksle vietoj šaknies balsių reikia palikti tarpą, o tyrinėti tik priebalsių seką.
Seka tokia — SV_S. žodžiai „šviesa“, „šviesti“ ir visi kiti susiję su šviesa, švytėjimu turi šaknies seką ŠV_S. Taigi pirmoji SVASTIKOS šaknis reiškia ŠVIESĄ.
Antroji šaknis – TIK. Seka —T_K. Žodžiai „tekėti“, „teka“ ir visi kiti susiję su tekėjimu turi šaknies seką T_K. Pavyzdžiui, SAULĖ teka.
SVASTIKA — reiškia ŠVIESOS TEKĖJIMAS. Tai ŠVIESOS IR SAULĖS ŽENKLAS. Taip pat ir PERKŪNO ŽENKLAS. Lietuviai iki krikšto turėjo šviesos Dievą ŠVAISTIKĮ. Seka ta pati kaip ir SVASTIKA. IR ŽODIS TAS PATS. SVASTIKA = ŠVAISTIKIS.
SVASTIKA turi būti tik geltonos spalvos – SAULĖS spalvos – gyvosios ugnies spalvos.
Vokiečiai padarė svastiką juodą. Juoda spalva tai užgesusi ugnis – anglis, nuodėguliai – mirtis. Kovos simboliu paėmę mirties ženklą, jie kovą pralaimėjo.
Bet reikia įsidėmėti, kad nei vokiečių, nei visos kitos kalbos nepajėgios pasakyti ką reiškia žodis SVASTIKA. Todėl SVASTIKA ne jų ženklas!!! O kadangi ne jų tai ir bandymas pasinaudoti nevykęs.
Lietuvių pasakos sako: „Pasižiūrėk pavasarį į pirmąją vaivorykštę. Jei joje daugiau raudonos spalvos, tai tais metais reikės kovoti, metai bus sunkūs. Jei daugiau mėlynos – metai bus derlingi ir laimingi. Nuo senų laikų Lietuvoje raudona – kraujo spalva reiškė kovą, o mėlyna – laimės spalva. Dar ir dabar apie laimę žmonės sako – „žydra svajonė“.
Tautininkų vėliavos spalva Smetonos laikais irgi buvo sodriai mėlyna.
Mūsų ženklai — per kovą ( raudona spalva ) į laimę ( mėlyna spalva ) — kitaip SAULĖS patekėjimo nesulauksi ( geltona – ugninė SVASTIKA ).
Kudirkos Tautinė Giesmė irgi giesmė apie Šviesos patekėjimą ir Šviesos pergalę.
Mūsų ženklas raudona – mėlyna – raudona vėliava; jos viduryje virš žalios mūsų žemės teka geltona-ugnies SVASTIKA — ŠVIESOS, SAULĖS, PERKŪNO ŽENKLAS.
Heraldikos spalvos: geltona – dora, protas, kilnumas, džiaugsmas, laimė
raudona – drąsa, meilė, valia, veržlumas
mėlyna – ištikimybė, sąžiningumas, išmintis, žinios, jėga
žalia – taika, viltis, saugumas
Prūsų SWAYXTIX, Lietuvių ZVAIGŽDIKAS – ŠVIESOS DIEVAS dažnai vaizduojamas kaip vytis su kardu. Teodoras Narbutas "Lietuvių tautos istorija" (tai pat skaityk S.Daukantą)
Taigi – baltas vytis su kardu tai ŠVIESOS DIEVAS — pats PERKŪNAS. Vytis visada vaizduojamas tik lekiantis. O ant dabartinio demokratinio herbo vytis sustabdytas. Simboliškai tai reiškia, kad jį pagavo priešai. Va taip – simboliškai pavaizduota, kad Lietuva nėra laisva, o pavergta priešų.
ŽVAIGŽDIKIS, laimingiausias žmogus: Išliko legenda, kad jie gimė paženklinti žvaigžde – žvaigždikiais. Eduardas Mieželaitis, Lietuvių kalbos žodynas.
Apie laimingą žmogų žmonės ir po šiai dienai sako – gimęs po laiminga žvaigžde.
Kernavės žiedas
Dar vienas žiedas, surastas Kernavėje. Maždaug XIII a. pabaiga - XIV a. pradžia. Įdomu, kad čia svastika pakreipta 45 laipsnių kampu, kas šiaip nėra labai būdinga. Žiedas yra Kernavės muziejuje.
Kaipgi čia neprisiminus žymaus prancūzų tradicionalisto Rene Genono (1886-1951) žodžių, kuris rašė: "Lietuvoje ir Kuršių žemėse (originale - Kurliandijoje) valstiečiai braižo šį ženklą ant savo namų. Suprantama, kad jie jau nežino pirminės jo reikšmės, ir svastiką vertina tik kaip nuo blogio saugantį talismaną. Bet ypač įdomu yra tai, kad šis ženklas čia taip ir vadinamas sanskritišku žodžiu - svastika (R. Genonas, "Centro idėja senosiose tradicijose", 1926 m.).
Dievai danguje žibina svastikas
Kaip danguje taip ir ant žemės.
Pranas Valickas 2011 gegužės 25
Nuorodos ir tekstas kursyvu mano, Eugenijaus Palioko.
Svastikos yra dvi.
Ne neigimas, o papildymas.
Nepamirškim, kas kėlė Hitlerį ir kodėl.
Vėliava man šitokia gražiausia.
Ne taip, šitaip.
Lietuva – visų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą