×monìngas, -a adj. (1) paslaptingas, viliojantis: Mergaitė valandomis bijojo, ar tas viskas, kas nutiko, nėra sapno moninga svajonė, iš kurios pabudus pasilieka vien atsiminimas ir nuliūdimas LzP. Šio pasaulio moningi prižadai nebeviliojo Antuko LzP.
Mat kaip.
mõnė sf. (2) J nuomonė: Būdamas iš prigimties gabus ir atsidėjęs dirbdamas, išplėtojo savo monę ir išdorino širdį rš.
Savo?
Nuomonę?
Gal nenormalus?
Kaip tada su
monárchas sm. (1) TrpŽ monarchijos valdovas (caras, imperatorius, karalius ir pan.)?
Juk
monárcha (l. monarcha) sm. (1) DP459 žr. monarchas: Ir teip vienas karalius, vienas monarcha karaliauja ant viso svieto SPI133.
Kadgi, regis, nebekaraliauja.
Lyg, regis, nuvertė tuos monarchas, katrie visą svietą užkėst ketino.
Bet...
×mõninti, -ina, -ino žr. 2 monyti.
×apmõninti žr. 2 apmonyti 1: Jei neapmõnino tavę jaunas bernelis, tai apmõnys tavę senas našlelis (d.) Nč.
×atmõninti žr. 2 atmonyti 1: Jau Marytė atmõnino nuo Juzės Petrą Lš.
×išmõninti žr. 2 išmonyti: Vaikai iš Broniuko visus riešutus išmõnino Nmn.
×prisimõninti žr. 2 primonyti: Ji eina dažnai ten, gal ją kas prisimonino Lš. Piemuoj visus vaikus su tuoj šaunyku (revolveriu) prismõnina Vs.
1 monióti, -iója, -iójo tr. J pramanyti, sugalvoti.
1 pramonióti tr., prãmonioti
1. pramanyti, sugalvoti: Jis monióte pramoniójo vardą J. Žmonėms vardų, iš kurių išriedėjo pavardės, niekas kaip šunims nepramoniojo rš.
2. vadinti netikru vardu, pravardžiuoti: Kam prãmonioji savo draugą! Kal.
2 ×mõnioti, -ioja, -iojo
1. tr. apgaudinėti: Tėvus vis mõniojo, ba skolų prisiėmė daug Kp. | refl.: Ir pats mõniojys, ir kitus mõnioji Brs.
2. refl. apsimesti, dėtis: Moniodamys susibarusys, eita į pilį S.Dauk.
3. refl. daryti visokias išdaigas: Mõniojos ilgai, kol piršlį pakorė Šts.
4. intr. J nerūpestingai, netvarkingai, atmestinai ką daryti.
2 ×apmõnioti žr. 2 apmonyti 1: Ot kad apmoniojo, tai apmoniojo, daugiau nenorėsiu! Pnd.
2 ×sumõnioti tr. apgauti, suvedžioti: Ans muni tik sumõniojo, o aš jau senas dienas būčiau su kito mašina išsikūlęs Brs.
×mõnininkas (-inykas), -ė smob. (1) Skr, moniniñkas (2) K; R159 fokusininkas: Apstojo žmonių būrys, veiza į tą mõnininką Mžk. Mõnininkai keistumus rodo J. Patys moninykai savo klajume (aikštėje) geresnės mūšos nebūt parodę S.Dauk. Tiems visiems matant, monininkai, įvairiai apsidarę, guviai guvesniai terliojos, o stebantys tuo džiaugės ir vypsojo M.Valanč. Tie mõnininkai turbūt tikrai žmonims akis apmonija Lž.
×mõnas (brus. мaнa, мaн) sm. (2)
1. šmėkla, vaiduoklis, žmogų klaidinanti dvasia: Seniau mõnas vedžioj[o] žmogų, o dabar jau tep nekalba Rod. Juodas mõnas kad šoks iš patiltės! Lzd. Kai iškirto girias, pranyko ir monai, ir laumės, o gal todėl, kad jais žmonės nebetiki dabar ir tik juokiasi TŽIV447. Ir mano tėvas pasakojo matęs čia baisų moną V.Krėv. Mõnas gal mañ te nuvedė Ds. Kažin koks mõnas jį parinko, kad taip ilgai negrįžta Ds. Ir išvydę jį ant marių vaikščiojantį, tarės, kaip būtų monas BBMr6,49.
2. apgavikas: Ansai mõnas bylojo, dabar gyvas būdamas, po trijų dienų kelsiuos DP180.
3. ppr. pl. KBII52 burtai, kerai, magija: Tai velnio mõnai K. Su velnio monais elgias N. To[ji] merga berną prismonijo mõnais Dglš. Jie vidunakty monùs darė Ds. Kiba kokius monùs ji žino, kad iš tokios karvaitės, o tiek sviesto! Kt. Į tokius bobų monus nėr ko tikėti Krkl. Mõnais arba juodknygomis kokiuos stebuklus arba čiūdus po akim jų rodžia DP166.
4. ppr. pl. apgaulė: Jau čia musi mõnai OZ33. Akių mõnai KI87. Visokius monùs daro, i teisybės negali sužinoti Šll. Čia jau yra mõnai – kas tiek pigiai auksinį žiedą parduos Brs. Et, tik mõnai čia! An. Veizdėkig, jog ... nėra nieko kito, tiektai sektos ..., klajojimai, falšiūs, sekmės ir mõnai DP466–467. ^ Mainas – mõnas, kas apgauna, tas ir ponas (tam ir mainoma, kad apgautų) Trgn, Kp, Ds.
5. SD141,225, R, S.Dauk akių dūmimas, fokusas: Kad rodo kokias štukas, bus mõnai J. Monelninkas su kupkomis padaro mõną, meluodamas ant jomarko J. Man rodos, kad žmogus negali išturėt ant vienos rankos didelės karties, – čia yra kokie nors monai Ant. Ar tau tie mõnai patiko, kur tie monininkai rodė? Lž.
◊ kokių̃ mõnų kodėl: Kokių monų tu tep plyšti nakčia, da ateis Petras ir snukį sumuš! LMD(Grl).
monùs léisti į akìs (akỹsna, akỹs) apgaudinėti: Ką tu čia monus leidi į akis! Vv. Monus akysna leidžia Vrn. Neleisk monų akỹs! An.
kad (tave) kur̃ mõnas sakoma nepiktai keikiant: Kad tau kur mõnas tokiuos jau žmonis! Ds. mà (juos) mõnas sakoma nekreipiant dėmesio: Atsineš ir patys – ma juos mõnas! Prn.
2 ×mõnijimas (-yjimas) sm. (1) NdŽ, I → 2 monyti 2: Čia tik pinigų mõnijimas, daugiau nieko Dglš.
2 ×apmõnijimas sm. (1); Q91, R77 → 2 apmonyti 2: Neesmu girdėjęs, kad alkanas taip pasiduotų apmonijimui, jog pasisakytų esąs sotus, nebenorįs valgyti, nors nieko nebūtų ragavęs Blv. Per apmõnijimą regėjimo žmonių darys, idant regėtųs tatai, ko nėr DP254. Burtinykai egipciokai teipajeg padarė savo apmonijimu BB2Moz7,11.
◊ akių̃ apmõnyjimas KI637 apgaulė, burtai.
2 ×išmõnijimas sm. (1); Sut → 2 išmonyti.
monetà sf. (2) metalinis pinigas: Smulkios monètos DŽ. Senovėje medaliai nieku nesiskyrė nuo monetų rš. Parodykite man monetą čyžės DP363. ║ col. pinigai: Tikrą monetą ... kalti BB1Mak15,6.
Ar turi?
Gerai, jei turi.
monė́ti, mõna, -ė́jo žr. možnėti: Jau mõna valgyti Ds. Jam nemonės išeiti Ds.
monològas sm. (2) TrpŽ ilga vieno veikėjo (ppr. scenoje) kalba, sakoma kitiems veikėjams, sau arba tiesiog žiūrovams.
monogrãfija sf. (1) TrpŽ tyrinėjimas, skirtas vienam klausimui arba temai: Tarmės monografija rš. Rašytojo kūrybos monografija rš.
monopòlija sf. (1) TrpŽ ekon. galingas kapitalistinio ūkio vienetas ar junginys, neturintis pajėgių konkurentų: Karas kapitalistinėms monopolijoms – tai pralobimo šaltinis (sov.) sp.
monopòlis sm. (2) TrpŽ, monòpolis (1)
1. ekon. išimtinė gamybos, prekybos, verslo ir t. t. teisė, priklausanti vienam asmeniui, asmenų grupei ar valstybei; apskritai, išimtinė teisė kam nors: TSRS užsienio prekybos monopòlis (sov.) DŽ. Degtukų monòpolis NdŽ.
2. valstybinė degtinės parduotuvė: Uždarytas monopolis ir visos aludės rš
monoteìzmas sm. (2) TrpŽ religija, pripažįstanti tik vieno Dievo buvimą.
monotònija sf. (1)
1. DŽ tono, intonacijos vienodumas.
2. rš prk. gyvenimo reiškinių vienodumas, nuobodumas.
mono-
element meaning "one, alone; containing one (atom, etc.)," from Gk. mono-, comb. form of monos "single, alone," from PIE root *men- "small, isolated" (cf. Gk. manos "rare, sparse," Armenian manr "thin, slender, small," and perhaps English minnow).
Mažas esi ir pakeisti nieko negali...
monotheism (n.)
"belief that there is but one god," 1650s, from Gk. mono-, comb. form of monos "single, alone" (see mono-) + theos "a god" (see Thea).
Thea
fem. proper name, from Gk. thea "goddess," fem. equivalent of theos "god," from PIE root *dhes-, root of words applied to various religious concepts, e.g. L. feriae "holidays," festus "festive," fanum "temple.
Fanai, fanatikai, fejerijos, fiestos...
Tėvą pamiršo.
O Moma kur?
money (n.)
mid-13c., "coinage, metal currency," from O.Fr. monoie "money, coin, currency; change" (Mod.Fr. monnaie), from L. moneta "place for coining money, mint; coined money, money, coinage," from Moneta, a title or surname of the Roman goddess Juno, in or near whose temple money was coined; perhaps from monere "advise, warn" (see monitor (n.)), with the sense of "admonishing goddess," which is sensible, but the etymology is difficult. Extended early 19c. to include paper money.
It had been justly stated by a British writer that the power to make a small piece of paper, not worth one cent, by the inscribing of a few names, to be worth a thousand dollars, was a power too high to be entrusted to the hands of mortal man. [John C. Calhoun, speech, U.S. Senate, Dec. 29, 1841]
Jau čia musi mõnai...
maumuõ sm. (3b), (3a) NdŽ; [K], Plk galvos vieta tarp kaktos ir viršugalvio, momuo: Kūdikio maumuõ minkštas J. Kalniau kaktos maumuõ, aukščiau maumeñs galvoviršis J. Kaip kūdikis žinda, tai maumuõ kruta J. Į maũmenį sudavė Vl. Maumeniùkas nesuaugęs, nepašneka Vl.
◊ maumuõ per mìnkštas nesupratingas: Jo dar maumuo per minkštas tam sugalvoti Ukm.
Kam čia galvoti.
maumuonỹs sm. (3b, 3a)
1. žr. maumuo: Kai maũmuonį sumuša, tai vaikas šnekėt negali Nm. Vaikas virto maũmuoniu į žemę Vlk. Sustrenks kur maũmuonį, tai paskui kalbą pagadys Lp.
2. duonos minkštimas: Tu lyg bedantis vis máumuonio pagedauji! Alk.
maumúoti, -úoja, -ãvo žr. maumoti 1: Maumúoja duoną, kap tris dienas neėdęs Rud. Ans vaikas daug maumúoja Ss. Maumúok greičiau! Bd.
O jei monetų trūksta?
1 mõnijimas sm. (1) → 1 monyti.
1 atmõnijimas sm. (1) → 1 atmonyti: Krau[ja]s šaukė atmonijimo P. Ateisianti atmonijimo valanda rš.
mõnintojas, -a smob. (1) žr. 1 monytojas: Tie bus monintojais su tėviškais vargais viešpačiams tirioniams už jų neteisybes! Nz.
Mono ar stereo?
O gal sutarsim sutartinę?
monìzmas sm. (2) fil. dualizmui priešinga filosofijos teorija, tepripažįstanti vieną visos esamybės pradą – arba materiją (materialistinis monizmas), arba dvasią (idealistinis monizmas): Nuosekli, mokslinė šiuolaikinio materialistinio monizmo forma yra dialektinis materializmas (sov.) TrpŽ.
monumeñtas sm. (2) TrpŽ architektūros ar skulptūros kūrinys, pastatytas kam nors pagerbti, atminti; paminklas: Pati vieta ir tas kuklus monumentas su paprastu įrašu padarė man gilų įspūdį A.Vien.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą