Birgelis

 1 bir̃gelis sm. (1) bet koks prastas gėrimas; žr. birgalas 1: Prisidirbo kokio bir̃gelio ir geria visą dieną Krsn.

Kas čia?
.

2 ×bir̃gelis (vok. Bürger) sm. (1) K pilietis. 

bir̃galas sm.

1. nenusisekęs prastas naminis alus ar šiaip koks prastas gėrimas, bizalas: Išgėriau tokio bir̃galo Vl. Norėčiau, kaimynel, pavaišinti bir̃galu, bet nežinau, ar tiks Ub. Ot ir pasidarėm birgalė̃lį Br.

2. prasta sriuba: To bir̃galo prisisrėbęs rugių kirst nevaliosi Skr.

Žinia, kad nevaliosi...

Tik kad Bürgeriai rugių nekerta.

Jie gi, citizen'ai, ir yra civilizuotieji piliečiai.

Burgerius jie kerta.

O rugius kirto dvaran suverganizuotieji.

Su šitųjų pagalba nubaustieji, netikėliai.

Taip ir reikia, mužikams?

×mužìkas, -ė (brus. мyжык) smob. (2) psn.

1. SD25, [K] niek. valstietis, ūkininkas: Tuomet ponai ir mužikai visi lygūs būsim Žem. Tiesa, linksmesnės žinios negalėjo išgirsti mužikai: turėti savo žemės sklypelį taip norėjo kiekvienas iš jų LzP. Turgaus diena buvo, bet mažai buvo mužikų Šln. Visą sveikatą padėjo, pri mužìkų betarnaudama Krš. Duosiu ponams obalių, o mužikams riešutų JV670. ^ Mužikas aukso guzikas bajoro kelnėms susegti LTR(Krtn). Mužikas – aukso guzikas, bajoras – šunies tavoras Lkv. Bloga iš mužiko pono susilaukus KrvP(Ds). Mužikėlio juodos panagės, bet balta duona M.

2. menk. tamsus, neišauklėtas žmogus: Eik tu, mužike, ką čia kalbi! Vlkj.

Tik ar patys birgalai netapo kai kieno baudžiauninkais?
...

Jie krikščioniškų tautų bendrijoje buvę lyg sala jūroje: dar laikėsi pagonių tikėjimo ir papročių, atkakliai gynėsi nuo antpuolių, dar jautėsi saugūs. 

Kaimynai puldavę jų žemes, bet nelabai sėkmingai. 

Neužsibūdavo čia nei vikingai, nei slavai, nei danai. 

Apie 1020 m. pastarieji laimėjo mūšį Semboje, bet jau po 50 metų jų karalius Svenas pripažįsta: „Sembai nepakenčia jokių ponų.“