2013-04-08

Ritualas

Ritualas – paslėptą simbolinę prasmę turinčių veiksmų rinkinys. Jis siejamas su religine praktika arba su bendruomeniniais papročiais įvairiose gyvenimo sferose.
Religijotyrininkai neretai klasifikuoja ritualus pagal jų funkcijas, nors tai gana sudėtinga, nes jie, kaip kompleksinė visuma, dažnai patenka į keletą kategorijų. Tarp jų galima paminėti:
  1. apvalymo ritualas (sakramentasmisterijos)
  2. aukojimo ritualas (mišios)
  3. garbinimo ritualas (mišiosmisterijos)
  4. perėjimo ritualas (arba virsmo ritualas: krikštynosvestuvėsiniciacija, kt.)
Ritualiniai veiksmai pagal prasmę yra artimiausi apeigoms.
ãpeigos sf. pl. (3b) Grg iškilmės, ceremonijos: Pabengus tas apeigas, piršlys paklausė M.Valanč. Joninių apeigos buvo atliekamos lauke, gamtos prieglobstyje rš.

ritual (adj.) 
1560s, from Latin ritualis "relating to (religious) rites," from ritus "rite" (see rite). The noun is first recorded 1640s.
rite (n.) 
early 14c., from Latin ritus "religious observance or ceremony, custom, usage," perhaps from PIE root *re(i)- "to count, number" (cf. Greek arithmos "number," Old English rim "number;" see read). Rite of passage (1909) is translated from French rite de passage, coined by French anthropologist Arnold van Gennep (1873-1957).
 
Ritus labai panašu į arithmos

Skaičius skaičiuoja ritualuos?

read (v.) 
Old English rædan (West Saxon), redan (Anglian) "to explain, read, rule, advise" (related to ræd, red "advice"), from Proto-Germanic *raedanan (cf. Old Norse raða, Old Frisian reda, Dutch raden, Old High German ratan, German raten "to advise, counsel, guess"), from PIE root *re(i)- "to reason, count" (cf. Sanskrit radh- "to succeed, accomplish," Greek arithmos "number amount," Old Church Slavonic raditi "to take thought, attend to," Old Irish im-radim "to deliberate, consider"). Connected to riddle via notion of "interpret." 
 
Old High German ratan 

Baikit, koks ratas... 

Ritus labai panašu į arithmos

Skaičius skaičiuoja ritualuos?

Connected to riddle via notion of "interpret." 



riddle (v.) 
"perforate with many holes," 1817 (implied in riddled), earlier "sift" (early 13c.), from Middle English ridelle "coarse sieve," from late Old English hriddel "sieve," altered by dissimilation from Old English hridder "sieve," from Proto-Germanic *khridan (cf. German Reiter), from *khrid- "shake" (cf. Old Norse hreinn, Old High Germanhreini, Gothic hrains "clean, pure"); probably from same PIE root as Latin cribrum "sieve, riddle," Greek krinein "to separate, distinguish, decide" (see crisis).

We see crisis... 


rituãlas sm. (2) TrpŽ, DŽ1; M, LL218
1. religinių apeigų atlikimo tvarka; religinių apeigų taisyklių rinkinys: Hebrajų kalba liko rašto bei tikybinio ritualo kalba rš. Ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu lietuvis, išeidamas į medžioklę ar karo žygį, fizinius pratimus atlikdavo kaip tam tikrą magišką ritualą rš. Įvesdindavęs žaltį į namus burtininkas tam tikru ritualu MLTEIII59. Pamaldų ritualas rš. Nuo kauniškio vyskupo pareikalavo, kad jis atsiųstų kuningą, kurs priimtų ritualus, išguldytus į maskolišką kalbą A1884,144.

Ką, kažin, apeidavo per apeigas?


apeĩtiSD196
1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančiusBlv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi KrvP(Al). Apeinamas kai giros kubilas Sln. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apeĩna Ds. ║ tr. einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo P.Cvir. Reikia apeiti priešo sparną rš. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsi LTR.
2. tr. einant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama Rm. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko J.Balč. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių KrvD167. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim Jnšk. Apeĩk gyvulius perkilnot Gs. Apeinu visas parapijos vestuves rš. Tai daug apeĩta vakar Pl. Svietą apėjau Mž435. prk.: Ji visokius mokslus apẽjus Lp. Aš su liežuviu visur apeinù Ėr. ^ Mažas susirietęs diedukas visą svietą apeĩna (pjautuvas) Lš.
3. intr. apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį JV637.



3 komentarai:

  1. „Baikit, koks ratas...“

    Ratas, tikrai. Tiksliau ritinys, rietimas, raitymas, apskritimas, skrietas. Rituo juk tariama ritua, ne o, kaip ir Litua. Žodis lig šių laikų išliko nepasikeitęs, tik skaitome per mandrai, inteligentiškai. Ritualinės dainos — rituolinės dainos: ritantis, riedant, sukantis aplink, apeinant, apeigos metu, apeiginės giesmės.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Viskas ant svieto ritas ratu, ratai rieda, mes ant rato po sviesos ratu metus prasiridename metų rato redos raidoje, o mes patys ne iš ratų sudyti ląstelių ir molio, ką jau kalbėtį apie HOH, net naktyje nuo amono ra nepasislėpti, o kur dar bangos sklindanšios iš šaltinio(radnyko) ratu tolyn ir pusračio bangom. Pulsuoja ir tie patys pusti rutulai pusdamiesi, menkdami. O kaip su tų ratų galu? -Ragas, kas yra rato galas iš kurių gausybės galios teka tų ratų, nors reiktų sakyti turtų, juk sekti kažkuotai turiu:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ri Tu aL
    Ritas, ratas, ratelis, burelis, susbūręs ratas,,, +( al) GaL, galia, jegova, gajalė, jėgova gajalė, ,,, jei trumpai ir drūtai, tai =
    RaGas!
    RatoGalia
    Ratuta Galiata
    Rituta ratota gajalės galiata rituta....

    AtsakytiPanaikinti