Ritualas

Ritualas – paslėptą simbolinę prasmę turinčių veiksmų rinkinys. Jis siejamas su religine praktika arba su bendruomeniniais papročiais įvairiose gyvenimo sferose.

Religijotyrininkai neretai klasifikuoja ritualus pagal jų funkcijas, nors tai gana sudėtinga, nes jie, kaip kompleksinė visuma, dažnai patenka į keletą kategorijų. Tarp jų galima paminėti:

1. apvalymo ritualas (sakramentas, misterijos)
2. aukojimo ritualas (mišios)
3. garbinimo ritualas (mišios, misterijos)
4. perėjimo ritualas (arba virsmo ritualas: krikštynos, vestuvės, iniciacija, kt.)

Ritualiniai veiksmai pagal prasmę yra artimiausi apeigoms.

ãpeigos sf. pl. (3^b) Grg iškilmės, ceremonijos: Pabengus tas apeigas, piršlys paklausė M.Valanč. Joninių apeigos buvo atliekamos lauke, gamtos prieglobstyje rš.

ritual (adj.) 
1560s, from Latin ritualis "relating to (religious) rites," from ritus "rite" (see rite). The noun is first recorded 1640s.

rite (n.) 

early 14c., from Latin ritus "religious observance or ceremony, custom, usage," perhaps from PIE root *re(i)- "to count, number" (cf. Greek arithmos "number," Old English rim "number;" see read). Rite of passage (1909) is translated from French rite de passage, coined by French anthropologist Arnold van Gennep (1873-1957).

 

Ritus labai panašu į arithmos? 

Skaičius skaičiuoja ritualuos?

read (v.) 

Old English rædan (West Saxon), redan (Anglian) "to explain, read, rule, advise" (related to ræd, red "advice"), from Proto-Germanic *raedanan (cf. Old Norse raða, Old Frisian reda, Dutch raden, Old High German ratan, German raten "to advise, counsel, guess"), from PIE root *re(i)- "to reason, count" (cf. Sanskrit radh- "to succeed, accomplish," Greek arithmos "number amount," Old Church Slavonic raditi "to take thought, attend to," Old Irish im-radim "to deliberate, consider"). Connected to riddle via notion of "interpret." 

 

Old High German ratan 

Baikit, koks ratas... 

Ritus labai panašu į arithmos? 

Skaičius skaičiuoja ritualuos?

Connected to riddle via notion of "interpret." 

Interpreter...

riddle (v.) 

"perforate with many holes," 1817 (implied in riddled), earlier "sift" (early 13c.), from Middle English ridelle "coarse sieve," from late Old English hriddel "sieve," altered by dissimilation from Old English hridder "sieve," from Proto-Germanic *khridan (cf. German Reiter), from *khrid- "shake" (cf. Old Norse hreinn, Old High Germanhreini, Gothic hrains "clean, pure"); probably from same PIE root as Latin cribrum "sieve, riddle," Greek krinein "to separate, distinguish, decide" (see crisis).

We see crisis... 

Vis dėl tų skaičių misterijų ministerijose...

rituãlas sm. (2) TrpŽ, DŽ¹; M, LL218

1. religinių apeigų atlikimo tvarka; religinių apeigų taisyklių rinkinys: Hebrajų kalba liko rašto bei tikybinio ritualo kalba rš. Ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu lietuvis, išeidamas į medžioklę ar karo žygį, fizinius pratimus atlikdavo kaip tam tikrą magišką ritualą rš. Įvesdindavęs žaltį į namus burtininkas tam tikru ritualu MLTEIII59. Pamaldų ritualas rš. Nuo kauniškio vyskupo pareikalavo, kad jis atsiųstų kuningą, kurs priimtų ritualus, išguldytus į maskolišką kalbą A1884,144.

Ką, kažin, apeidavo per apeigas?

apeĩti; SD196

1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančiusBlv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi KrvP(Al). Apeinamas kai giros kubilas Sln. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apeĩna Ds. ║ tr. einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo P.Cvir. Reikia apeiti priešo sparną rš. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsi LTR.

2. tr. einant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama Rm. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko J.Balč. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių KrvD167. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim Jnšk. Apeĩk gyvulius perkilnot Gs. Apeinu visas parapijos vestuves rš. Tai daug apeĩta vakar Pl. Svietą apėjau Mž435. | prk.: Ji visokius mokslus apẽjus Lp. Aš su liežuviu visur apeinù Ėr. ^ Mažas susirietęs diedukas visą svietą apeĩna (pjautuvas) Lš.

3. intr. apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį JV637.

Apeiki, sauluže 

Lietuvos Stounhendžas