Girbšnis

Vis primena save mintis, kad senovėj mūsuose vyravo ne "realistinė-regalistinė" (grįsta tvarkos sąryšiu ">" realiųjų-regaliųjų skaičių tiesėje), o cikliškumą, judėjimą ratu, spirale įprasminanti mąstysena.

Užvakar mačiau skritulio pavidalo jotvingių pilkapius šalia Punsko.

Polskoj.

Kapinynas neišrodė sklypais padalintas, tiesių linijų ten nebuvo.

Ir Karmazinų pilkapiai apvalūs.

Stounhendžas irgi apvalus.

Netgi Romos Koliziejus dar apvalus.

Kadaise ūkininkavom miškų laukymėse, kurias daryti stačiakampėmis nebuvo jokios prasmės.

Gamtoj daug apvalumų - ežeras apvalus, planetos irgi apvalios, Saulė juda ratu, metų mėnesiai irgi ratu bėga.

Gal tuos apvalumus prisimindami ir skaičius (žodis, beje, sukurtas Jablonskio) tebeapvalinam?

Skaičius nuo skaidymo, kaip ir science.

Skaičių knyga ne veltui Penkiaknygėn įdėta.

Ne mes įdėjom.

Va, prūsiškai skaičius - gīrbis.

girbėti, -a, -ėjo intr. garbiniuotis.
sugirbėti intr. susigarbiniuoti: Tu, berneli, nemandrauk, man rūtelių neišrauk – tegul rūtos paaugės, viršūnėlės sugirbės Kš.

Vėl spiralė, vėl bangavimas...

gìrbšnis sm. (1) K; MŽ242 žr. gribšnis.

grìbšnis sm. (2)
1. K griebimas, čiupimas: Vaikas vienu gribšniu sugriebė visus riešutus, pupas J.
2. KI566 žiupsnis.

laītawiskai: skaičiuoti prūsiskai: gīrbautun

Girbšnius girbavom, o ne Pasaulį dalinomės.