2014-01-16

Tijūnas tėvelis

Tijūnas greitas, nepavys ir raitas.

tijūnas

 

tijūnas istor.
1. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės valsčiaus valdytojas - kunigaikščio vietininkas.
2. dvaro prievaizdas.

Ad  ministratorius.


Tijūnas (lenk. ciwun, lot. tivunus) – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.

Pareigybė atsirado XIV a. Iš pradžių tijūnas buvo Didžiojo kunigaikščio, vėliau ir karaliaus valdų vyriausiasis valdytojas. Tokių valdų Lietuvoje buvo 12, Žemaitijoje – 14. Vėliau, kai karaliaus dvarų Lietuvoje sumažėjo, tijūno funkcijos buvo praplėstos. XVIII a. liko tik Vilniaus tijūnas ir Trakų tijūnas, kuriuos rinkdavo žemietijos seimelis, o išrinktą pareigūną tvirtindavo karalius. Žemaitijoje liko 12 tijūnų, kuriuos skirdavo karalius.

Nors pareigos žemietijų pareigybių hierarchijoje buvo ir auščiausios, bet dažniausiai tai buvo simbolinės, garbės pareigos. Vienintelė išlikusi tijūno kompetencija buvo žemietijų seimelių sušaukimas.

Žemaitijoje, kur buvo tik vienas pakamaris, tijūnas turėjo ir ribotas teismo funkcijas.

Ciwun.

Bailiff in English.

bailiff back translations:
  • ballivus
  • procurator
  • tivunus
  • vlodarius

tivūnas

tivū̃nas. = tėvūnas.

1 tėvū̃nas sm. (2) NdŽ, KŽ
1. V.Kudir, G116, BS145, NdŽ, FrnW, MLTEIII544 tėvonijos savininkas, valdytojas: Kunegaikščiai mažais reikalais terūpinos, didžiūsius paliekta sueimui, pakol tėvūnai tenai susirinkę jus neparveizės S.Dauk. Žemaičiūse buvo dvyleka tėvūnų M.Valanč. Dabar ten Mindaugo tėvūnas Gražutis sėdi V.Krėv. Jų tėvūnas buožėmis skaldė kryžiuočių makaules A.Vien.
2. Š, NdŽ prievaizdas, tijūnas, vaitas: Dvaro vyresnysis valdininkas buvo tėvūnas A.Janul.
3. M, KŽ kariuomenės vadas, vaivada.

 Toks va tatai tėvūnas!

O pabandykit rast lotynišką tivunus!

Yra tokia lietuviška "nesąmonė", ir net labai yra,vadinasi tėvūnas, tijūnas, (lenk. ciwun, lot. tivunus) – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir...

tijū̃nas (brus. цiвyн<germ. islandų thjonn) sm. (2) J, tijū́nas (1)
1. Q565, SD400, CI81, Sut, I, N, BS145, [K], M, J, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, K istor. tarnas; prižiūrėtojas: Tada regėjo Jozefas juos ir Benjamin bylojo savam tijūnui: – Parvesk šius vyrus namopei, pamušk ir pagatavyk, nesa anys ant pietumis su manimi valgys Bb1Moz43,16. Ir byloja savam tijūnui BB1Moz43,16. Žmogus nekuris didžturis buvo, kuris turėjo tijū̃ną, ir tas buvo jamp apraišytas DP305. Bet ką gi vienok turi daryt tasai mizernas tijū̃nas, idant išvengtų teip baisaus sūdo DP307.
2. MLTEIII546, LTEXI303 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valsčiaus, apskrities valdytojas – kunigaikščio vietininkas: Žemaičių bajorams buvo suteikta teisė rinkti Žemaitijos seniūną ir apskričių valdytojus (tijūnus), kuriuos didysis kunigaikštis tik tvirtins rš. Pagal I statuto didžiojo kunigaikščio dvarų valstiečių bylas sprendė tijūno teismas MLTEIII528.
3. Ar, Vl, Grš, Eiš, Ut dvaro paskirtas baudžiauninkų prievaizdas, prižiūrėtojas, vaitas: Tijūno pareiga buvo žiūrėti, kas kasdien gaunama ir išleidžiama, sekti, kad nekiltų gaisras, kad neįsibrautų vagys, kad valstiečiai gerai dirbtų rš. Tijū̃nas mušdavo žmones, kai buvo dvarysta Pl. Atjojo tijū́nas raitas ir kiekvienam su bizūnu par pečius Krt. Tai liepęs [klebonas] savo tiem tijū̃nam atadaryt vartus ir pasakęs, kad paleiskit šituos gyvulius (baudžiauninkus) LKT302 (Sv). Tas tijūnas dėl pono buvo labai geras BsMtII116(Prnv). Eit apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijū̃nas… ir nė vienas nemato, kad briedis yra kerčio[je] PP13. Kad aš ejau par dvarą, susitikau tijūną. Aš tijū̃nui – labą dieną, manei tijū̃nas – kuoką JD659. Tijūnas – perkūnas, urėdas – šėtonas, ir patsai ponulis – tas pats velnias Ns1375. Kas tave sugavo, sūnelaiti mano? – Tas tijūnas atėjūnas apsisuko su bizūnu, dėdelaiti mano! LLDI227. Viens brolelis urėdu, o antrasis tijūnu LTR(Plt). Ateina urėdas ir paskui tijūnas, – Dominyko nabagėlio dreba visas kūnas A.Strazd. ^ Vaitas – pasaitas, tijū̃nas – kabelis, pats ponas – paršelis (juok.) Sug. Tijūnas greitas, nepavys ir raitas LTsV170(Zr). Tijūnas – pono akis ir ausis Vaižg. senovės kaimo vyresnysis: Ir tijū̃no vaikai ganė – visi dirbo Drsk.

Tijū̃nas mušdavo žmones, kai buvo dvarysta.

Kunigysta.

Thjonn.

Derived from Gothic 𐌸𐌹𐌿𐍃 (þius, servant), whence also Old English þeowen.

Noun

þjónn m
  1. servant
  2. waiter

𐌸𐌹𐌿𐍃

From Proto-Germanic *þewaz.

Kas gi tas senobinių germanų, kur mum kunigą skolino, tewaz/*þewaz?

*þewaz m
  1. slave, servant

Ir þewāną - ne tėvynė ir ne tėviškė:

*þewāną
  1. to enslave, to subject

 O, tie senovės germanai!

father (n.) 
Old English fæder "father, male ancestor," from Proto-Germanic *fader (cf. Old Saxon fadar, Old Frisian feder, Dutch vader, Old Norse faðir, Old High German fater, German vater), from PIE *pəter (cf. Sanskrit pitar-, Greek pater, Latin pater, Old Persian pita, Old Irish athir "father"), presumably from baby-speak sound like pa.

Sūnų ir dukrą dar pripažįsta, o tėvą - vergijon ant senatvės išgrūdo; vietoj jo poteriaujantį paterį/pastorių pasiėmė.

 

Tai bent pasaka!

Labai šiuolaikinė!

Tai liepęs [klebonas] savo tiem tijū̃nam atadaryt vartus ir pasakęs, kad paleiskit šituos gyvulius (baudžiauninkus).


Baudžiavą ir dvarus vis tie patys - kaip besuksi - germanai mums įtaisė.

Ar kažkas kitas, už jų pasislėpęs?

Pagal I statuto didžiojo kunigaikščio dvarų valstiečių bylas sprendė tijūno teismas. 

Vaitas - pasaitas, tijūnas - kabelis, pats ponas paršelis, ponia - kalytė, o pasekėja - varlytė.

Tijūnas Geišė sodybvietėje stojo šalia Severiutės ir Mykoliuko




1 komentaras:

  1. Litevorupa
    Litos speros rupa, rupinimas, arimas, rūpestis,..
    Europa+Perkūnas
    Leta + Tėvunas perkūnas perkūnija kūną...
    Litvin
    Licvin
    Litcvin
    Litėvynė
    Litų tėvonijos
    Lituvanija
    Litėtuva
    Litva
    LitBalt
    Lit batija
    Baltija
    A batija,-ūnija
    Batkų litija
    Šaltai baltai su batėlėj tijūnėlis botaga su sapogais dėjo, pirkioj su vaikais sėdėjo...:)

    AtsakytiPanaikinti