1 mentà sf. (4) žr. 1 mentė 1: Be mentõs duonos gerai neišmaišysi Klm. Jau nulūžo mentà, reikės naujos Šl.
meñtalas sm. (3b) Kv
1. sumęsta putra, miltų maišymas, užmieštas salyklas: Raugas užsaldytas, ale dar nesurūgęs, vadinas meñtalas J. Ana užmentė meñtalą raugui J. Jau jos meñtalas (duonos maišymas) gerokai įrūgo Grk. Jau laikas meñtalą męsti Stč. Apsiparšiavusi kiaulė šeriama sėlenų arba avižinių miltų mentalu rš. Eik sukrėsk meñtalą (salyklo košę) ant žliaugto Pc. Geras mentalas tik iš gero salyklo Šd. Meñtalą ant apvynių sukrėtė Šmn. Sąla gerai mentalas, bus geras alus Trs. Koki tavo barščiai – kai meñtalas (nerūgštūs) Ss. Prastai rūgo barščiai, turbūt mentalas netikęs Šmk. ^ Alus kai mentalas (tirštas) B, MŽ, K, ║ Gs raugui dėtų miltų nuosėdos, tirštimai rūgštyje: Jau reiks daryt šviežių barščių – jau tik meñtalas liko Vlkv. Kai semsi rūgštį, pakreipk barštinę, kad su meñtalu nepasemtum Šk. Meñtalą iš kubiliuko supilk kiaulėms Skr.
2. mišinys, jovalas: Užplikinu miltus, sumaišau su lapais, padarau tokį meñtalą ir šeriu Jrb. Tik ponai tokį meñtalą gali įveikti valgyti, ne mens Kltn.
Nėr:((((
.
2 menta (neol.) sf. A1884,81 dvasia, sąmonė, protas: Ne vien skilvį, bet ir mentą savo svečių džiugino S.Dauk. Dėl ko savo apjekimu noviji savą mentą? S.Dauk. Tautos menta S.Dauk.
.
.
Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ turinio pirmasis paragrafas pradedamas: Krašto vieta, jos privalumai, oras; tautos menta, daba, būdas ir įpročiai…; paskui, skyriuje „Tikyba senovės lietuvių“, Daukantas rašo, jog senovės lietuvių žyniai turėjo tikybą už pragumą, kuriuo svietą gorino, gandino dėl sugurinimo ir sukrutinimo žmogaus mentos ir dėl būtino sau paklusnumo. Lygia dalia tuo pačiu įrankiu guodė, laimino, džiugino ir linksmino dėl ištempimo tos pačios mentos (DkR I, 410, 529). Tuo būdu ir žmogaus, ir tautos menta tiesiogiai susiejama su senovės lietuvių tikyba arba, kaip dabar pasakytume, senovės lietuvių religija ir mitologija. [Kodėl menta? Skaityti toliau]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą