Ūmas

ра̏зӯм m (Latin spelling rȁzūm)

1. (uncountable) reason, mind, intellect

ум

Происходит от праслав. *umъ, от кот. в числе прочего произошли: др.-русск. умъ, ст.-слав. ѹмъ (др.-греч. νοῦς, διάνοια); русск., укр., белор., болг. ум, сербохорв. у̑м (род. п. у́ма), словенск. úm (род. п. úma), чешск., словацк., польск. um. Латышск. uômа «ум», лит. ũmas «смысл», вероятно, заимств. из слав. Родственно лит. aumuõ «разум», вост.-лит. aumenis «память», omenìs, оmеnа ж. «сознание, чувство», omė̃ «повадка», далее, возм., связано со ст.-слав.авити сѩ, авѣ «явно». Использованы данные словаря М. Фасмера;

Того самого.

Nės aš jau kaip glūpas vaiks daug rãzumo rodžiau K.Donel. 

omuõ sm. (3^a)

1. nuovoka, supratimas, aumuo: Kurgi buvo tavo omuõ šiteip dirbt! Krs. Merga viškai (visiškai) be ómenio Krs.

2. žr. omenis 1: Reikia turėt omenỹ (neišleisti iš atminties, iš galvos), bo užmirši Krs. Įsikalk omeniñ (įsidėk į galvą, įsidėmėk), kad atsimintum Krs. Kažin kas šovė omeniñ (atėjo į galvą) Krs.

aumuõ sm. (3^b)

1. Kos41 sielvartas, susigraužimas.

2. supratimas, nuovoka: Anas aũmenį turi (nekvailas žmogus, nusimano) Rš.

3. (neol.) intelektas: Aumuõ ir protas yra du skirtingi tos pačios galios aspektai FT.

1 ū́mas sm. (1) NdŽ, ū̃mas (4) Dgl

1. Jnš staigumas, skubumas, greitumas, greitis: Antpuolė su tokiu ū́mu, kad nebišbėgau Lk. Atalekia su tokiuo ū́mu, tartum jam te kas dega Sb. Iš to ūmo nebematė merga kūmo Sdk. ^ Kad jus ūmẽlis kur nuneštų! NdŽ. Dirvonai be takų, kumelė be ūmo, botagas be šniūro ir ąžuolai be šakų (irkluoja valtį per meldų priaugusį ežerą) Slk. Kumelė be ūmo, be šniūro, važiavau keliu ne keliu, pagavau ne paukštį, nupešiau ne plunksną, pavalgiau ne mėsą (valtis ir žuvis) LTR(Igl).

2. neprotingas karščiavimasis; kvailumas: Jau jam užėjo ū̃mas, jis tuoj laukais bėgs Dkš. Iš klapato ūmas galvon šoko ir dabar nebeatsitaiso Kp.

3. pojūtis, jausmas: Žmogus penkis ūmùs tur KII187. Raudonums tavo skruostelių man sujudina ūmùs (d.) Mit IV341. Visi ūmai buvo apmirę, tikt dūmojims bei girdėjims rodės tepasilikęs LC1883,12. Žalumas giružės atnaujina ūmus KlvD353. ║ didelis potraukis, geismas: Kas tat ūmo antėjimas, kad negal save suvaldyti vaikis J. Toks ūmas antėjo mergoms eiti į karčemą J. Kad koks ūmas, pirkčiau ir aš tą arklį Ėr. Kaip tris kartus neėmė bekono, taip ir numušo ū́mą beauginti Užv.

◊ ant (iš) ū́mo staiga, greitomis: Par ilgą gal ir prisiminčia, bet kad ant ū́mo – neatsimenu Všk. Kad nežinom teip ant ūmo nieko Ps. Jeigu iš ūmo griebtų katė ežiuką už snukio, tai gal paimtų Pc. Kelkitės visi iš ūmo, skubykitės laukan greitai iš dūmo A.Strazd.

2 ū́mas sm. (1)

1. S.Dauk, K.Būg, FrnW, NdŽ, Skd, Pln, End, Ggr negeras kvapas, smarvė: Negeru ū́mu atsiduoda viralas, mėsa JI146. Visokių ū́mų čia pilna: negali čia žmogus nė išsižioti Slnt. Lašiniai jau pagavę blogą ū́mą Brs. Ta kamara negeru ū́mu atsiduoda Kal. Degtinės ūmas perveikė ir tvirtuosius gėrėjus Žem.

2. savas kvapas, skonis: Beržinė šluota, užpilta su verdančiu vandeniu, pajema kitą ū́mą, t. y. kvapą J. Alus jau įgavęs savo ū́mą Brs. Žuvis vasarą nesmirda, tik savo ū́mą tura Plt. Į avinius taukus tirpant deda sėtinių, morkų, kad ūmą partrauktum Šts. Kad ir šmotelį užtrino į putrą įtirpai – vis tujau putra tura kitą ū́mą Kl.

3. kvėpavimas, kvapas: A teisybė, ka anodija užema ū́mą? Krkl.

4. NdŽ, DŽ¹ staigus vėjo gūsis.

5. kamuolys, tumulas: Dūmai eina iš kamino ūmais, t. y. srumbais, kūliais J.

3 ×ū̃mas (brus. yм, l. um) sm. (2) KBII53, K, FrnW, NdŽ, KŽ, (4) KII335

1. MP125, Q214,354,487, H, CI716, R, MŽ, MŽ222, Sut, N, BzB76,92, BzF52,192, MitV51, Arm protas, išmintis: Laikykitės drūtai prie viens antro viename ūme, vienoje misly CI89. Lengvas ūmas R299, MŽ400. Jam baimė ūmą apėmusi KBI13. Ūmaĩs išpažįstamas KII335. Tai ū̃mams pamėgsta KII129. Maž kada ir atsimeni – užlekia kada an ū̃mo Grv. Dievs visagalįsis, kurs svietą visą sutvėrė ir mums žmogiškus ūmùs bei razumą davė K.Donel. Šventa dvasia, … užžiebk šviesiai ūmus mūsų Mž47. Bet atsimainykite per atnaujinimą ūmo jūsų VlnE23. Mylėk Dievą iš visos širdies, iš visos dūšios ir iš viso ūmo tavo BPII286-287. Nes kaip akis yra žvakė kūno, teip gyvenimo ir veikalų mūsų kaip buvo koki žvakė yra ū̃mas ir išmintis mūsų DP559. Kuriump ūmas ir valia sava kokiu būdu susieitisi MT58. Tamsius ūmus mūsų šviesybe žodžio tavo švento apžiebi MKr27. Bet suteptas yra ir ūmas jų ir saužinė GNPvTit1,15. Atvėrė tada jų ūmą, kad galėtų suprast raštus Ch¹Jn24,45. ^ Moteriškės ilgas rūbas, trumpas ū̃mas Sch90(B). ║ Klt nuovoka, supratimas: Galvijai tiek per ūmus valdyti duodas rš.

2. būdas: Yra visokio ū̃mo žmonių Vlk. Gero ū̃mo žmogus verkia iš kito nelaimės, blogo – džiaugiasi Vlk.

◊ iš ū̃mo išeĩti KBI47, KŽ; N išprotėti: Iš ūmo išėjau R328, MŽ439. Iš ū̃mo išė̃jęs KI35; R370, MŽ496. Iš ūmo išeina R, MŽ. Butas iš ū̃mo išė̃jusiųjų KII86.
ū̃mo pagavìmas; H, R, MŽ, Sut, N susižavėjimas: Ūmo pagavimas pripuolė B415. Užpuolė ant jo ūmo pagavimas BtApD10,10.
ūmų̃ sujudìmas (suklydimas; prš) išprotėjimas: Tikt staigiame ūmų sujudime dariusi Kel1882,71.
ūmuosè (ūmaĩs) paklýsti (suklýsti; LC1887,3, LTR(Klp)) BzF192(TP1880,43) pamišti: Per tai regėtojis juo nusigandęs ir visai ūmuose (proto) suklydęs, kad nei daktarai, bet tik vien katalikų kunigas jį išgydyt galėjęs BsV114(Rg).

4 ×ū́mas (nlt.?) sm. (1) indas, saikas: Karalius tiems lauke buvo pastatydinęs didelę bačką pyvo ir ūmą brangvyno Sch171. O aš pasėjau septynis pūdus, – ma[n] Dievas davė devynis ū́mus! JD1042.
.

Mentalinis kubilas gal iš čia?

5 ū́mas, -à adj. (3) K.Būg, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, LD274(Prn), ū̃mas (4) NdŽ žr. ūmus:

1. Kos57, RtŽ, M, FrnW, KŽ Ū́mas žmogus J.Jabl(Pšl). Ūmai pasitraukiąs, ūmas SD1132. Jo tėvas ūmo būdo Vv. Tokia ūmà [mergina], kad ir susišnekėt su ja sunku Brt. Jis visada toks ū́mas Ds.

2. M, Amb Ūmì arkliai NdŽ. Dažniausiai dėl savo linksmo ir ūmo pietiečių temperamento visa, ką pelnė jūroje per kelias paras, prageria Sevastopoly par vieną naktį A.Vien. Ūmas kaip kibirkštis Šlč.
ūmaĩ adv.; SD278.

3. SD¹86, SD163, BPII36, KlM251, Sut, N, Jn, J.Jabl, Rtr, LVI224, NdŽ, KŽ, Grš Ūmas, netikėtas, nelauktas SD194. Tokia ūmà smertis – ne Dieve duok Gs. Ūmu laiku galėtų išgyti karaliaus duktė, kuri daugiaus kaip trys metai serga LMD(Mrj). Visi susirinkusieji į ūmą valandą dingte dingo V.Kudir. Dreba laukimu ir nebešauna, išgąsdintas ūmo ančių pakilimo iš po kojų Vaižg. Ūmas darbas Jž. Ūmas tikėjimas, greitatikybė SD 131. Ir ant žemės sėsis, ir išsigąs, ir nusimins dėlei tavo ūmo puolimo BBEz26,16.
ūmaĩ adv. K, NdŽ, Jnk, Alvt, K.Būg(Kp, Sv), Žg, ū́mai BŽ22; SD¹86, SD163,278, H, R, R213,280,310, MŽ284,374,416, Sut, N, I, M, Krk: Jis apduotas, kad taip ūmai mirė JI31. Dangus ūmaĩ apsiniaukė DŽ. Ūmai tikįs [K]. Tuojau, ūmai, bematant LL280. Ūmai, vienu matu, akimirka, staiga Vr. Neerzink jo, jis ūmaĩ supyksta Čk. Ūmaĩ jo namai užsidegė Ds. Jei da ūmaĩ, tai atgriebia, o jei ne, tai i nėr žmogaus KzR. Par stipriai susivirino [žoleles] i ūmaĩ išgėrė, i apvilko akis PnmŽ. Teip ūmaĩ sunku viską ir pasakyt Užp. Ūmaĩ lėkit, tai da gal pasivyste Krs. Paselsėt norėjo ūmaĩ, par kelias minutes Sk. Ir kaip ta debesis ūmaĩ užejo Trg. Mano širdis ūmai sustojo plakus, kūnas nutirpsta J.Bil. Jūra ūmai pasidarė tamsi, juoda ir klaiki A.Vien. Daug miršta nesirgę per ūmai Ns1850,1. Sniegų bais didieji pusnynai ūmai kaip kokia puta sunyko Kel1856,203. Jautėkite …, idant, kada ateis ūmai, neatrastų jūsų miegančių WP12. Ir visos žmonės ūmai sugrįžo BBDan13,50. Anys ūmai atstojo nuog kelio, kurį aš jiemus prisakiau BB2Moz32,8. Teipog ir čia ūmaĩ išvydo aną našlę DP335. Ir stojosi ūmai iž dangaus ūžimas MP205. Vienok neūmai ižvarė SPII61. O štai cielas gardas kiaulių šoko ūmai iš aukšto mariosna Ch¹Mt8,32. Ir kaip jis ant kelio buvo ir arti pas Damaską apšvietė jį ūmai šviesybė iš dangaus VlnE142. Kaip ūmai Babilonija puolė ir sudužo BBJer51,8. Nesa jisai ūmai darys galą visų tų, kurie žemėje gyvena BBSof1,18. Jog teip ūmai mirštam BPII512. Teikis apšviest akis mano drąsiai, idant neužmigčia smerčia ūmai PK47. Nežino žmogus, kaip ilgai bus sveiku, nes dažnai inpuola ligon ūmai SPI115. ^ Ūmai griebsi – dantis išdegsi LTsV376(Jnš). Apvalus būdams, ūmai gana toli gal nuristi BPII222. ║ Tiktai kokio ūmo reikalo varomi leidžiasi [į miestelį] M.Katil. Ūmaĩs reikalais atvažiavo Ds.

4. Jn, K.Būg, J.Jabl, NdŽ, KŽ, Rt, Kv, Kltn Ans ūmùs javus kulia, t. y. nedžiovintus jaujo[je] J. Ūmų̃ grūdų miltai BŽ553. Šiemet linus mes kūlėm ūmùs Šll. Ūmùs [javus] kulti daug sunkiau Bt.
ūmaĩ adv.: Javus ūmai kuliu D.Pošk.

5. J.Jabl, BŽ553, Rdm Daug medaus nesuvalgai, ypač dar ū̃mo Mrk.

ū́mastis sf. (1) staigumas, karštumas, ūmumas: Tavo ūmastis nematyta, dėl vieno žodžio pasikartum Ds.
.

Разом!

Reason.

Referendūmas.

6 ×ū́mas, -à adj. (3) žr. 2 ūbas: Gyreisi turinti du ūmus laukus, gyreisi turinti plačius laukelius Gl. Kėliau rytelį, klausiau tėvelį, vai ką dabar dirbsim ūmam laukely? LTR(Plv). ūmaĩ; adv. D.Pošk apskritai, bendrais bruožais.

2 ū́bas, -à adj. (3) NdŽ, DŽ¹; LL73, Šš, V.Piet flk. tolimas, lygus, didelis: Tik aš norėčiau pas tėvužėlį būti, ū́bą laukelį arti, palšus jautelius valdyti (d.) Dkš. O kai pajungsiu palšus jautelius, arsiu ūbą laukelį LTR(Snt). Išgins broliai palšus jaučius int ūbąjį laukelį BsO36. Jis nenor tėvo klausyti, nė ū́bo lauko valdyti JD153. Trys šimtai mylių šio ūbojo kelelio LTR(Jz). Du šimtai mylių žaliosios girelės, trečias – ūbas laukelis LTR(Vrb). Vai ar patinka kvieteliai, ar mano ūbos lyselės? BsO341.

Skatulės ūbas!

1 ū́bas (vok. dial. hube) sm. (1) KBII55, K, BS149, Cp, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Tlž, Rmš; Q278, R, R210, MŽ, MŽ280, N, Kel 1862,115, LB64 istor. ariamos žemės matas (labai įvairaus dydžio): Aš turėjau du ūbu lauko J. Brolis davė sesei ūbą lauko ir palšus jaučius J. O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė ir linksmai gyvent jiems ū́bą primušė lauko? K.Donel. Valdžiusiems du ūbus žemės [60 margų] buvo leidžiama pasidaryti alaus iš trijų siekų, vieno ūbo savininkams – iš dviejų siekų miežių salyklo LKVII87. Tolminkiemio klebonas valdė dar penktąjį, vadinamąjį našlių ūbą, skiriamą klebonų našlėms išlaikyti LKVII359. Cit, neverki, mergyželė, graži, daili negelkelė, ūbą lauko duosiu už molinį puodą KlpD83. Velyj perleisčiau tris ūbus lauko ne kai jauną mergytę KlvD84. Kad aš važiavau laukelį, senos močiutės ūbelį BsO153. Kad aš turėjau du ūbu lauko LTR(Grš).

◊ skatùlės ū́bas; N karaliaus dvaro žemės sklypas, plotas.