Ši istorija prasidėjo dar 2005 metų lapkričio mėnesį. Dukrai, kuriai suėjo tuomet suėjo vieneri, gimtadienio proga giminaitė viename banke atidarė sąskaitą ir į taupomąją knygelę įnešė 100 Lt. Per gimtadienį įteikė sąskaitos numerį visiems svečiams, kad nepamirštų jos papildyti, o pačią taupomąją knygelę atidavė mums - tėvams. Padėjau tą knygelę prie visų laikomų dokumentų ir pamiršau. Prisimindavau, kai reikėdavo kokio dokumento, bet pavarčiusi vėl padėdavau.
Šią savaitę prisiminiau aš tą
taupomąją knygelę. Nuvežę dukrą į būrelį mieste, turėjome visą valandą
laisvo laiko, todėl su vyru užsukome į banką. Darbuotojai padaviau
knygelę, kad pasakytų, kaip čia su tais sutaupytais pinigėliais.
Pamaniau, gal galima tą 100 Lt paprasčiausiai išsigryninti.
Ji, pažvelgusi į mus, prasitarė, kad sąskaitoje
belikę 29,5 Lt. Mus ištiko lengvas šokas. Po to darbuotoja paaiškino,
kad iš pradžių sąskaitos tvarkymo mokestis buvo 0,9 Lt, po to jau - po 3
Lt ketvirčiui.
Aišku, sąskaitą uždarėme. Paskaičiavau, kad grynųjų
išmokėjimas pareikalaus dar 8 Lt. Taigi būtume atsiėmę 21,5 Lt. Kadangi
aš turiu sąskaitą banke, tai bankas paėmę 5 Lt už dukros lėšų perkėlimą į
mano sąskaitą, pervedė... 24,5 Lt.
Kodėl visą tai rašau? Galbūt kažkas perskaitę mūsų istoriją pagalvos apie vaikų, anūkų sąskaitas banke.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą