Paskaitykim ir paskutinį to rašinio puslapį.
Slėptuvė(ę) MGB daliniai užgriuvo praėjus keturioms dienoms po išdavystės.
Apie jos sunaikinimo operaciją 1966 metais rašė žurnalas „Švyturys“.
„Siauru koridorium į viršų iššliaužė barzdotas vyras. „Pasiduodu,
pasiduodu“, – murmėjo jis, lipdamas žeminėn.
– Kas jūs?
– Žukauskas Balys, šeimininko brolis – vienos motinos, tik kito tėvo.
– Slapyvardė?
– Princas.
– Kas dar yra bunkeryje?
– Nieko. Aš vienas.
– O Šarūnas čia negyvena?
– Ne. Aš vienas.
– Kur jo bunkeris?
– Nežinau.
– Leiskite man patikrinti, – tarė Kučys.
V.Kučio jau nebėra tarp gyvųjų – jis pasikorė. Gal jį ėmė graužti
sąžinė? Sunku pasakyti.
TSRS valstybės saugumo ministerija (MGB), veikusi nuo 1946 m. kovo 15 d. iki 1953 m. kovo 15 d.
Švyturys – nepriklausomas politikos, visuomenės gyvenimo, kultūros ir literatūros iliustruotas mėnesinis žurnalas, leistas 1949–1999 m. Vilniuje.
Ar 1966 metais, kai nebebuvo MGB, bet sovietinis saugumas Vilniuje oho kaip tebebuvo, žurnalas Švyturys – galėjo būti nepriklausomas?
Po truputį?
Gal ką nors ėmė graužti sąžinė?
O kada tiesiai pasakysime, patys sau, kad ne kryžiuočiai mums įkūrė Klaipėdą, prieš tai ją nusiaubę?
O kada Nepriklausomos Lietuvos prokuratūra leis broliui susipažinti su brolio žūties tyrimu, neaiškindama, kad brolis nėra pakankamai artimas savo brolio giminė, o sūnui leis sužinoti, kaip žuvo jo tėvas, neaiškindama, kad jis, tėvui žuvus, nenukentėjo?
Lietuva vakuume.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą