Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Paskiausiai ieškota:
kapas .
Rezultatai
Antraštė:
kapas
Straipsnelis:
Šią sąvoką žymintys žodžiai dažnai
giminiški žodžiams, žymintiems sąvokas ‘laidoti’, ‘pakasti’, dažnai šių
žodžių pirminė reikšmė buvo ‘griovys’, ‘duobė’ ir ‘pylimas’, ‘gauburys’,
priklausomai nuo laidojimo tradicijų. Lie. kapas , la. kaps giminiški pr. enkopts ‘palaidotas’, la. kapāt , lie. kapoti , s. sl. kopati ‘kasti’, s.-kr. pokopati ‘palaidoti’ ir t. t. Semantinė raida ‘kasti’ → ‘pakasti’ → ‘palaidoti’ → ‘kapas’. Plg. s. isl. grǫf , grǫftr , s. ang. grœf ir t. t. giminiški s. isl. grafa ‘kasti, laidoti’, s. v. a. graban ‘kasti’, begraban ‘laidoti’.
Šaltinis:
Buck 1949 , 294–295
Antraštė:
kãpas
Straipsnelis:
Prasl. kopyto . Bulg. копито , s.-kr. кòпито , slov. kopito , r. копыто , č. kopyto , le. kopyto ir kt. ‘kanopa’. Ši leksikos grupė laikoma veiksmažodiniu dariniu iš prasl. kopati [153], kuris atsispindi tokiose paralelėse: s. sl. копати , bulg. копат , s.-kr. кòпати , slov. kopati , s. r. копати , č. kopati , le. kopać ir kt. ‘kasti (žemę)’ be esminių semantinių variantų: lie. kãpas , la. kaps ‘kapas’, s. pr. enkopts ‘užkastas’. Prasl. kopati turi ir kitų atitikmenų: gr. σκάπτω ‘kasu’, σκἄπετος , κάπετος ‘kasimas, kapas, duobė’ ir kt. (ide. *(s)kap ). Šiuo atveju rekonstruojamas pradinis ide. *(s) , kuris satəm sistemos kalbose turi reguliarią refleksaciją ide. *(s)k ir regul. refleks. * [154].
Šaltinis:
Мартынов 1968 , 153–154
Antraštė:
kãpas
Straipsnelis:
Oset. zœppaʒ , zœppaz / ʒœppazœ ‘antžeminis arba pusiau požeminis akmeninis laidojimo rūsys’. Kildinamas dėsningai iš *zampati- . Gretinamas su persų sabad ‘pintinė’, pehlevų *sapat , arm. (iš iranėnų) sapʿa ‘pintinė, lagaminėlis’ (Hübschmann. Arm. Gr. 236). Netikslus garsų atitikimas (z- // s- )
tikriausiai aiškintinas tuo, kad turime reikalą su ideofonais (‘kažkas
iškilęs’), turinčiais platų garsų įvairavimą. Plg. dig. zobat ‘krūva’. Apie ideofonus žr. prie tymbyl . Kiek kitoks ideofono tipas yra lie. kãpas .
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 298
Antraštė:
kãpas
Straipsnelis:
Pr. kap- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Kopayn , Kopte , Kupte , Kappegalin , Coppigal , vėliau – Kupgallen ir kt. Siejama su lie. kãpas , kapai̇̃ , kãpinės ; kopà ; la. kaps ‘kapas’, kapenes (plg. Hauzenberga–Šturma FBR XIX 1939, 214); kãpa , kãpe ‘kopa’; r. кóпа ir t. t. ir atitinkamais veiksmažodžiais – lie. kapóti , kópti , la. kapât , kàpt , sl. *kopati ir t. t. (Trautmann BSW, 116–117; Fraenkel LEW, 217, 282; Endzlins Senprūšu valoda, 1943, 189 ir kt.).
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 212–214
Antraštė:
kãpas
Straipsnelis:
žr. kapurnas
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 214
Antraštė:
kãpas
Straipsnelis:
žr. kedėti
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986) , 137–138
Antraštė:
kãpas
Straipsnelis:
žr. kapoti
Šaltinis:
Мельничук 1967 (1969) , 66
Antraštė:
kãpas
Reikšmė:
могила
Straipsnelis:
Lucko pilies 1545 m. revizijoje vartojama forma kopiszca , var. okopyszcza . Terminas копище (копища ) ta vartojamas ir 1388 bei 1389 m. dokumentuose, visuose reikšme ‘žydų kapinės’. S. le. okopisko
‘cmentarz żydowski’ minimas tarp s. le. skolinių iš ukr. k [St.
Urbańczyk, Charakterystyka staropolskich zapożyczeń wyrazowych z języka
ukraińskiego (1963), Szkice z dziejów języka polskiego, Warszawa, 1968,
301; ta pačia reikšme kopiszcze minimas 1639 m. akte susijusiame su Lietuvos teritorija, įtrauktame į 1751 m. dokumentą; окописько ar окопище užfiksuotas ukrainiečių Podolės tarmėse.]. Kyla klausimas dėl копища (копищ ) ryšio su lie. kãpas ‘могила’, kapaĩ ‘кладбище’. Lie. kãpas visų pirma susijęs su veiksmažodžiu kõpti ‘сгребать’ ir tik toliau su lie. kapót ‘рубить, slav. копать [Fraenkel LEW 1962, 217]. Su tuo susijęs Lucko pilies 1545 m. revizijoje vartojamas terminas pohrebiszcza kaip kopiszcza sinonimas. Pohrebiszcza yra lyg paraidinis lie. kop(iszcza) vertimas ir taip patvirtina mintį, kad копища – lituanizmas.
Šaltinis:
Непокупный 1972 , 103–104
Pakavoti dabar reikia.
2. laidoti, kasti į žemę:
Kap numirsiu, tai mane kavósit šalia tėvo. Veža kavot žmogų. Labai
gražiai ją kavójo. Buvau išvažiavus seseries kavót. In senųjų kapų jau
nebekavója. Vakar jauną moteriškę kavójo. Kavókite mane, kur norite.
Eičiau, klausčiau motinėlės, kur kavosim bernelį. Kavokit mane jauną
rūtelių daržely. Nekavokiat mani jauno ant aukšto kalnelio, po žalia
liepele. Nėra čia grabo kūnams kavóti, nėra seselių brolių raudoti.
Serga vaivoja, ateina nedėlia – nėr kas kavója. Anas ir kavõsis čia,
ne Molėtuose.
Terminas копище (копища ) ta vartojamas ir 1388 bei 1389 m. dokumentuose, visuose reikšme ‘žydų kapinės’.
Pohrebiszcza yra lyg paraidinis lie. kop(iszcza) vertimas ir taip patvirtina mintį, kad копища – lituanizmas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą