Teriorizmas

Kovos su terorizmu be mūsų sutikimo nagrinėdami mūsų asmens duomenis?

Terorizmas...

Sąvoka teroristas turi neigiamą atspalvį. Paprastai teroristinių organizacijų nariai vengia šios sąvokos ir save vadina separatistais, partizanais ar laisvės kovotojais.

Kodėl jie save taip vadina?

O kas juos teroristais vadina?

Paprastas čia dalykas: teroristais vadinami praterioję teriotoriją, o šitaip juos vadina tų prateriotojų teriotoriją užėmusieji.

Tie, kuriems teriotoriją pavyko užimti - teroristais nevadinami.

:( 

Na va...

Čia tai jau sąvokos apvirto aukštyn kojom.

O ir pavadinimas koks: Grupuotė Valstybė!

Su kabutėm ta Valstybė - "Valstybė"...

O jei be kabučių?

Ar neprisižaidė kažkas su sąvokom?

P.S. Tai dabar tie, kuriems teriotoriją pavyko užimti, teroristais nevadinami.

Kadaise, ne per seniausiai, kaip tik ketinantys teriotoriją užimt teriotojais (šiuolaikiškai terioristais) ir buvo vadinami.

Netikit?

Štai, Pranas Maironį mena.

Anas (Pranas, ne Maironis) laišką e-pačtu man atsiuntė.

Tam laiške rašo, kad Maironis šitaip rašęs:

Eina garsas prūsų žemės

Žirgą reiks balnoti

Daug kryžiuočių nuo Malburgo

Rengias mus terioti

Taigi Maironis žodį žinojo ir jį laikė lietuvišku, o DLKŽ jo nepripažįsta.
.

Savaime suprantama, kad jei yra veiksmažodis, tai jau tikriausias įrodymas, kad tos pačios šaknies žodžiai sudaryti būtent iš veiksmažodžio. Vadinasi "teroras", teroristas" tikrai atsirado iš "terioti" - galų gale ir prasmė visų ta pati. Bet va, atlietuvinsi teroristus, o bet kas galės atversti žodyną ir pirštu besti sakydamas "žodžio terioti lietuvių kalboje nėra, todėl ir tavo išvedžiojimai neteisingi".
.

Ir ką tuomet atsakysi?
.

O va ką atsakysiu:
.

×terióti, -iója, -iójo (sl.) tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, tẽrioti, -ioja, -iojo Lnk

1. SD364, R, Š niokoti, siaubti: Kam terióji medžius? J. Tarsi Vilniuje nesama kitų kalnų, tarsi to darbo negalima būtų atlikti, senovės paminklų neteriojus Pt. Šoko [žvirbliai] prie darbo: varputes terioti V.Kudir. Žvėdų kareiviai dvarus teriojo ir vis, ką atradę, godžiai grobstė M.Valanč. Parusėnai atkakliai atmonydamys tuo lenkams ėmė terioti jų pačių kraštą S.Dauk.

2. SD69, S.Dauk žudyti, naikinti: Šeškai teriója viso kaimo paukščius, taigi nieko nebegaliam užsiaugint Krs. Daug kryžiuočių nuo Malburgo rengias mus terioti Mair. Jaunūmenė visų žemaičių mokės karauti ir guviai neprietelius terioti M.Valanč.

3. kankinti, kamuoti: Paleisk jau ją neteriójęs Gs. Ir gaidys vištą teriója Gs. ║ JD460, Bdr mušti: Ans terióte priteriojo vyrą, t. y. primušė J.

4. SD181, Sut, Kos56, N, [K], M, Skrb prarasti, netekti ko; eikvoti: Tų dovanų neteriokim VoL186. Kaip prašoksta vasara, žoles savas ir žiedus [pievos] teriója DP585. Idant nenusimintumbime ir neteriótumbime tikėjimo ir paduksio mūsų DP448. O teip terioji poną savo prigimtą ir teip gerą MP114. Sakytojai Dievo žodžio savo algos neteriojo SPI348. Neteriója malonės Dievo DK92. Ką nudūmos, tat terios PK89. ║ pamesti: Mūsum̃ pinigų niekas neteriója Dv. Anas visa teriója LzŽ.

5. refl. vargti, kamuotis: Teriójausi teriójausi visą amželį Brt. Per dienas vark, teriókis, o naudos nėra Klvr. Nu, kam taip reikia teriotise su tokiu sunkiu vargu? DS246.

6. refl. Smn, Mrs garsiai šūkauti, rėkauti: Ko tu čia teriójies kap miške?! Nmn. ║ Al garsiai juoktis, kvatoti, plyšti juoku: Mes teriójomės net už pilvų susiėmę Brb.

×apsiterióti patirti nuostolių, prarasti: Apsiterió[ja] par tus karus Yl.

×išterióti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; L, M

1. N, Š, Lnk, Kl, Ar, Slm nusiaubti, išniokoti: Šernai bulbas išteriójo, bjaurybės Skp. Tokias pušis pjaus, buvo ištẽriota Yl. Rusnę pačią išteriojo ir jos garsią žinyčią išvertė S.Dauk. Viskas nuo vainos išteriota BsMtI156(Brt). Visas koplyteles išteriójo Kl. Tus (ąžuolus) visus mūsų žmonys išteriojo ir pardavė žydams M.Valanč. | refl. tr.: Numus jo išteriojos S.Dauk.

2. PK141 išžudyti, išnaikinti: Kiek tie giriniai žmonių išteriójo! Grdž. Matyt, šeškas išteriójo mūsų viščiukus Krs. Lapinas taip žąsis išteriojo, kaip nė vokiečiai per Martyno dieną neišterioja Vaižg. Nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Ir, susiedus suvadinęs, aprodė darbus jos, kad ji tiek užmušėjų galėjo viena išterioti DS130(Šmk). Ant galo jau juos iki gali išteriot norėjo ir paskandinęs buvo visą svietą vandeniu MP147. Karalius… išteriojo (išmušė) anus BtMt22,7. Ei, tu vilkeli, tu teriokėli…, tu išteriójai mano vaikelius JD401.

3. JI613, M, Vkš, Šts sunaudoti, išleisti, išeikvoti: Maišą cukraus tikrai išteriósma uogom Slm. Paskutinius centus išteriójo Vj. ║ išvalgyti: Pirma išteriójot du puodu ir alkani Lp.

4. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Išsiteriójo visi žmonės po vienasėdžius Trgn.

×nuterióti tr. Rtr; L

1. Š, NdŽ, KŽ, Brs, Žgn nuniokoti, nusiaubti: Po karo laukai nuterióti, nudegyti buvo Slm. Daba miškus nuteriójo nubuvo melioracija Yl. [Kryžokai] Kujavijos apygardas baisiai baisesniai nuteriojo, trobesius nudegino, gyventojus iškirto S.Dauk.

2. SD¹207 nužudyti, užmušti: Vyrą musėt nuteriójo kur nors, i viskas Pp. Štai šiandien Kintibutą nuteriojo. Rytoj galbūt mane. Poryt jau kitą J.Marcin.

3. SD¹188, SD387, Sut, N, DrskŽ prarasti ką, netekti ko: Tegul vis nuterioja provoj nuogi bylų PK87. Ant kortų ištisas dienas ir naktis ir visą turtą nuteriótų DP523. Idant… duktė Jakobo žvalgautųs miestan (orig. mieston)… nevaikščiojusi, tad būtų mergystės savos nenuteriójusi DP473. Yra ta gražybė notsimainanti niekada ir negal būt nuteriota SPI171. Tu par savo didelį liustelį nuteriójai savo didę dalį JD982. ║ nukišti, nugrūsti, nudėti: Kurgi lentelę kas nuteriójo? Kp. | refl.: Kur čia man padėt, kad nenusiteriótų Bgs.

×paterióti tr.; Q545, R, R363, MŽ487, Sut, N

1. NdŽ kiek terioti, siausti, niokoti.

2. BtLuk4,34 pražudyti: Tus piktuosius paterios pikta smerčia Ch¹Mt21,41.

3. PK119,164,274, MP64,66, [K], KŽ, Dv, Švn, Lš, Auk prarasti, netekti: Savo žemę pateriójo, dabar nebtura Užv. Pamiršau giesmes ir balsą pateriójau Arm. Su tuo mišku aš ir sveikatą pateriósiu, pakol suvešiu Ėr. Šešuolis vienas iš jos (orig. i jos) (mirties) atliko, nes geluonį (orig. gelonį) pateriojo Mž265. Nemylėjo jis dūšios savos… ant to pasaulio, idant nepateriótų amžinai DP486. Ir todrinag mėšlo smirdinčiojo pateriojau gyvatą amžiną? DP15. Kas nes nori dūšią savo užlaikyt, paterios ją Ch¹Mr8,35. ^ Vakar gėriau, uliavojau, vainikėlį pateriojau LTR(Vlk). | refl. N. ║ J, NdŽ, LzŽ, Pls, Srj, Lp, Gs, Jnš pamesti: Imk, tik žiūrėk, nepateriók Lkč. Aš būtau bagotas, kad pinigų nepateriojęs MitIV178(Ašm). Ir penigus pateriójo, kuriuos didžiaus mylėjo neg dūšią savą DP165. ^ Negalima pyrago ieškot – gali duoną pateriót Vlk. Ejo poni per lieptus i pateriój[o] raktus, mėnas pažibino, saulė pagovė (rasa) Dv. ║ suluošinti: Pateriójau ir ausis, ir akis, reikia vis liekavotis Rod. Ausdavo, verpdavo – rankas pateriójo Sdb.

4. refl. dingti: Tik šmikšt šeškus ir pasteriój[o] Dv.

×pérterioti tr. KŽ sunaikinti.

×praterióti tr.

1. Ktk, Ds pamesti, pradanginti: Nepyk, prateriójau tavo žiedą Gž.

2. sugadinti: Aš nuo knygų skaitymo akis prateriójau Btg.

×priterióti tr. primušti: Ans priteriójo mano vyrą, t. y. primušė J. Tave visą priteriósiu su vėzdu, su vėzdu! JD460.

×suterióti tr.

1. sudraskyti: Mes juos (svotus) mesim už tvoros, tegul šunes suteriõs (d.) Plv.

2. A1885,397, KŽ, Bdr sumušti: Suteriójo vyrą mano, t. y. sumušė J. Tą pačią sumuša, suterió[ja], ateita mėlena Pln.

3. Krok sunkiai sunešioti, sukilnoti, sutampyti: Niekas nagų neprikišo, vienas visus maišus suteriójau Lkč.

×užterióti tr.

1. NdŽ užmušti: O ką žinai žmogus, kartais gali užterioti jį tie galvažudžiai rš. Tapė nuo arklio nutemptas ir su kučiais ir kirviais užteriotas LC1883,15.

2. Sut apkrėsti: Buvo tuojaus bjauriais raupsais užteriotas teip, jog teipag bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.

.
O tie kryžiokų palikuonių aiškintojai...

terror (n.)

early 15c., "something that intimidates, an object of fear," from Old French terreur (14c.), from Latin terrorem (nominative terror) "great fear, dread, alarm, panic; object of fear, cause of alarm; terrible news," from terrere "fill with fear, frighten," from PIE root *tres- "to tremble" (see terrible).

Meaning "quality of causing dread" is attested from 1520s. Sense of "a person fancied as a source of terror" (often with deliberate exaggeration, as of a naughty child) is recorded from 1883. Terror bombing first recorded 1941, with reference to German air attack on Rotterdam. Terror-stricken is from 1831. The Reign of Terror in French history (March 1793-July 1794) was the period when the nation was ruled by a faction whose leaders made policy of killing by execution anyone deemed an impediment to their measures; so called in English from 1801. Old English words for "terror" included broga and egesa.

*tres- to tremble...
.

Gal tikrai - tresėkim dabar?

P.S. Pranui dėkui, kad bankan užsuko ir laišką parašė:

Konsultacijų bankas

terioti, naikinti, prarasti

Kuo keisti svetimybę „terioti“?

Nevartotinos svetimybės terioti lietuviški pakaitai: 1. naikinti, niokoti, siaubti; 2. prarasti, pamesti, prapuldyti (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 111).

raudonai nuspalvinau Valstybinės Lietuvių Kalbos Komisijos nutarimą. Maironis šį žodį naudojo ir jam jis nebuvo svetimybė, o VLKK nusprendė kitaip. Bet kodėl jie taip nusprendė neaiškina. Gal dėl to kad rusai turi терять, потерять. Bet abu rusiški žodžiai reiškia tik pamesti, prarasti, netekti - taip parašyta rusų-lietuvių kalbų žodyne. O lietuviškas žodis terioti turi daugiau reikšmių, t.y. ne tik pamesti, prarasti, netekti, bet ir naikinti, niokoti, siaubti. Paprastai būna taip, kad gimtojoje kalboje žodis naudojamas plačiau, negu toje kur jis yra atėjūnas.

Lietuviško žodžio "terioti" reikšmė "naikinti, niokoti, siaubti" labai tiktų iš jos išvesti terorą ir terorizmą. Tarptautinių Žodžių Žodynas žodį "teroras" aiškina taip: teroras [lot. terror - baimė, siaubas] klasinių ir politinių priešininkų slopinimo politika, palaikoma smurto, prievartos (iki fizinio sunaikinimo) priemonėmis. Silpnai TŽŽ aiškina. Iš veiksmažodžio terioti galima išvesti ir patį lotynų "terorą" ir terorizmą, nes jei ką nors galima išvesti iš veiksmažodžio tai toks aiškinimas yra daug patikimesnis už visus kitus.