Teriotorija

- ... saugoti teritorijos vientisumą, - sakė Seimo pirmininkė šiandien Seime.

- ... kai paklausiu, kieno giminėje yra ištremtųjų, rankas pakelia daugiau negu pusė mokinių, - sakė šiandien mokytojas, irgi Seime.


Kad pusantro amžiaus anksčiau, negu 1941 metų birželio 14-ją, mus trėmė tan pačian Sibiran, tik ne sovietai, kurių dar nebuvo, o carai - nesakė.

Kad pirmiausiai trėmė mus iš dabartinės Baltarusijos, irgi nesakė, o kai nesakom, tuomi Baltarusiją, ir ne tik ją, prateriojam, jos atsižadam.

To, kas mus visus siejo ir tebesieja, atsisakom.

Kad šitos tremties tremtinius rusus bekeikiant girdėt neteko, o geru žodžiu juos minint teko girdėt, šiandien minėjime Seime nešnekėjo.

Gedulo dieną švente vadinam, kažkodėl.

Kas gi nušvito?

Dabar, girdžiu, politikas per TV sako:

- Mūsų piliečiai, kurie...

O neprateriotą dar teritoriją saugom?

territory
early 15c., "land under the jurisdiction of a town, state, etc.," probably from L. territorium "land around a town, domain, district," from terra "earth, land" (see terrain) + -orium, suffix denoting place (see -ory). An alternative theory, somewhat supported by the vowels of the original Latin word, suggests derivation from terrere "to frighten" (see terrible); thus territorium would mean "a place from which people are warned off." Sense of "any tract of land, district, region" is first attested c.1600. Specific U.S. sense of "organized self-governing region not yet a state" is from 1799.

from terra "earth, land" (see terrain) + -orium or + -tory?

Ne terariumas gi.

Sako, žodis - iš čia.

Kaip jis gyvena mūsų, šių dienų lietuvių, kalboje?

×terióti, -iója, -iójo (sl.) tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, tẽrioti, -ioja, -iojo Lnk
1. SD364, R, Š niokoti, siaubti: Kam terióji medžius? J. Tarsi Vilniuje nesama kitų kalnų, tarsi to darbo negalima būtų atlikti, senovės paminklų neteriojus Pt. Šoko [žvirbliai] prie darbo: varputes terioti V.Kudir. Žvėdų kareiviai dvarus teriojo ir vis, ką atradę, godžiai grobstė M.Valanč. Parusėnai atkakliai atmonydamys tuo lenkams ėmė terioti jų pačių kraštą S.Dauk.
2. SD69, S.Dauk žudyti, naikinti: Šeškai teriója viso kaimo paukščius, taigi nieko nebegaliam užsiaugint Krs. Daug kryžiuočių nuo Malburgo rengias mus terioti Mair. Jaunūmenė visų žemaičių mokės karauti ir guviai neprietelius terioti M.Valanč.
3. kankinti, kamuoti: Paleisk jau ją neteriójęs Gs. Ir gaidys vištą teriója Gs. ║ JD460, Bdr mušti: Ans terióte priteriojo vyrą, t. y. primušė J.
4. SD181, Sut, Kos56, N, [K], M, Skrb prarasti, netekti ko; eikvoti: Tų dovanų neteriokim VoL186. Kaip prašoksta vasara, žoles savas ir žiedus [pievos] teriója DP585. Idant nenusimintumbime ir neteriótumbime tikėjimo ir paduksio mūsų DP448. O teip terioji poną savo prigimtą ir teip gerą MP114. Sakytojai Dievo žodžio savo algos neteriojo SPI348. Neteriója malonės Dievo DK92. Ką nudūmos, tat terios PK89. ║ pamesti: Mūsum̃ pinigų niekas neteriója Dv. Anas visa teriója LzŽ.
5. refl. vargti, kamuotis: Teriójausi teriójausi visą amželį Brt. Per dienas vark, teriókis, o naudos nėra Klvr. Nu, kam taip reikia teriotise su tokiu sunkiu vargu? DS246.
6. refl. Smn, Mrs garsiai šūkauti, rėkauti: Ko tu čia teriójies kap miške?! Nmn. ║ Al garsiai juoktis, kvatoti, plyšti juoku: Mes teriójomės net už pilvų susiėmę Brb.
×apsiterióti patirti nuostolių, prarasti: Apsiterió[ja] par tus karus Yl.
×išterióti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; L, M
1. N, Š, Lnk, Kl, Ar, Slm nusiaubti, išniokoti: Šernai bulbas išteriójo, bjaurybės Skp. Tokias pušis pjaus, buvo ištẽriota Yl. Rusnę pačią išteriojo ir jos garsią žinyčią išvertė S.Dauk. Viskas nuo vainos išteriota BsMtI156(Brt). Visas koplyteles išteriójo Kl. Tus (ąžuolus) visus mūsų žmonys išteriojo ir pardavė žydams M.Valanč. | refl. tr.: Numus jo išteriojos S.Dauk.
2. PK141 išžudyti, išnaikinti: Kiek tie giriniai žmonių išteriójo! Grdž. Matyt, šeškas išteriójo mūsų viščiukus Krs. Lapinas taip žąsis išteriojo, kaip nė vokiečiai per Martyno dieną neišterioja Vaižg. Nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Ir, susiedus suvadinęs, aprodė darbus jos, kad ji tiek užmušėjų galėjo viena išterioti DS130(Šmk). Ant galo jau juos iki gali išteriot norėjo ir paskandinęs buvo visą svietą vandeniu MP147. Karalius… išteriojo (išmušė) anus BtMt22,7. Ei, tu vilkeli, tu teriokėli…, tu išteriójai mano vaikelius JD401.
3. JI613, M, Vkš, Šts sunaudoti, išleisti, išeikvoti: Maišą cukraus tikrai išteriósma uogom Slm. Paskutinius centus išteriójo Vj. ║ išvalgyti: Pirma išteriójot du puodu ir alkani Lp.
4. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Išsiteriójo visi žmonės po vienasėdžius Trgn.
×nuterióti tr. Rtr; L
1. Š, NdŽ, KŽ, Brs, Žgn nuniokoti, nusiaubti: Po karo laukai nuterióti, nudegyti buvo Slm. Daba miškus nuteriójo nubuvo melioracija Yl. [Kryžokai] Kujavijos apygardas baisiai baisesniai nuteriojo, trobesius nudegino, gyventojus iškirto S.Dauk.
2. SD1207 nužudyti, užmušti: Vyrą musėt nuteriójo kur nors, i viskas Pp. Štai šiandien Kintibutą nuteriojo. Rytoj galbūt mane. Poryt jau kitą J.Marcin.
3. SD1188, SD387, Sut, N, DrskŽ prarasti ką, netekti ko: Tegul vis nuterioja provoj nuogi bylų PK87. Ant kortų ištisas dienas ir naktis ir visą turtą nuteriótų DP523. Idant… duktė Jakobo žvalgautųs miestan (orig. mieston)… nevaikščiojusi, tad būtų mergystės savos nenuteriójusi DP473. Yra ta gražybė notsimainanti niekada ir negal būt nuteriota SPI171. Tu par savo didelį liustelį nuteriójai savo didę dalį JD982. ║ nukišti, nugrūsti, nudėti: Kurgi lentelę kas nuteriójo? Kp. | refl.: Kur čia man padėt, kad nenusiteriótų Bgs.
×paterióti tr.; Q545, R, R363, MŽ487, Sut, N
1. NdŽ kiek terioti, siausti, niokoti.
2. BtLuk4,34 pražudyti: Tus piktuosius paterios pikta smerčia Ch1Mt21,41.
3. PK119,164,274, MP64,66, [K], KŽ, Dv, Švn, Lš, Auk prarasti, netekti: Savo žemę pateriójo, dabar nebtura Užv. Pamiršau giesmes ir balsą pateriójau Arm. Su tuo mišku aš ir sveikatą pateriósiu, pakol suvešiu Ėr. Šešuolis vienas iš jos (orig. i jos) (mirties) atliko, nes geluonį (orig. gelonį) pateriojo Mž265. Nemylėjo jis dūšios savos… ant to pasaulio, idant nepateriótų amžinai DP486. Ir todrinag mėšlo smirdinčiojo pateriojau gyvatą amžiną? DP15. Kas nes nori dūšią savo užlaikyt, paterios ją Ch1Mr8,35. ^ Vakar gėriau, uliavojau, vainikėlį pateriojau LTR(Vlk). | refl. N. ║ J, NdŽ, LzŽ, Pls, Srj, Lp, Gs, Jnš pamesti: Imk, tik žiūrėk, nepateriók Lkč. Aš būtau bagotas, kad pinigų nepateriojęs MitIV178(Ašm). Ir penigus pateriójo, kuriuos didžiaus mylėjo neg dūšią savą DP165. ^ Negalima pyrago ieškot – gali duoną pateriót Vlk. Ejo poni per lieptus i pateriój[o] raktus, mėnas pažibino, saulė pagovė (rasa) Dv. ║ suluošinti: Pateriójau ir ausis, ir akis, reikia vis liekavotis Rod. Ausdavo, verpdavo – rankas pateriójo Sdb.
4. refl. dingti: Tik šmikšt šeškus ir pasteriój[o] Dv.
×pérterioti tr. KŽ sunaikinti.
×praterióti tr.
1. Ktk, Ds pamesti, pradanginti: Nepyk, prateriójau tavo žiedą Gž.
2. sugadinti: Aš nuo knygų skaitymo akis prateriójau Btg.
×priterióti tr. primušti: Ans priteriójo mano vyrą, t. y. primušė J. Tave visą priteriósiu su vėzdu, su vėzdu! JD460.
×suterióti tr.
1. sudraskyti: Mes juos (svotus) mesim už tvoros, tegul šunes suteriõs (d.) Plv.
2. A1885,397, KŽ, Bdr sumušti: Suteriójo vyrą mano, t. y. sumušė J. Tą pačią sumuša, suterió[ja], ateita mėlena Pln.
3. Krok sunkiai sunešioti, sukilnoti, sutampyti: Niekas nagų neprikišo, vienas visus maišus suteriójau Lkč.
×užterióti tr.
1. NdŽ užmušti: O ką žinai žmogus, kartais gali užterioti jį tie galvažudžiai rš. Tapė nuo arklio nutemptas ir su kučiais ir kirviais užteriotas LC1883,15.
2. Sut apkrėsti: Buvo tuojaus bjauriais raupsais užteriotas teip, jog teipag bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.

×teriótojas, -a smob. (1) KŽ
1. Ser, NdŽ → terioti 1.
2. M, Ser švaistūnas, išlaidūnas.
×nuteriótojas, -a smob. (1); SD1188, Sut švaistūnas, eikvotojas.

O mes ką - negalim liautis triseti?

Kaipgi liausies - labai baisu!