Dėstytojas nuovadoje: Lietuvos ''apsaugojimas''

Yra nemažai priežasčių, dėl kurių skolininko ir skolintojo santykiai pakliuvo į tokią sunkiai suvokiamą kreivų veidrodžių karalystę. Visų pirma, labai žemų palūkanų aplinką sukūrė centriniai bankai. Euro zonos, Danijos ar Šveicarijos komerciniai bankai už centriniame banke laikomus indėlius ne tik negauna palūkanų, bet ir turi susimokėti. Švedijos centrinis bankas praėjusią savaitę žengė dar neįprastesnį žingsnį – pirmasis nustatė neigiamas palūkanas ne tik indėliams, bet ir trumpalaikėms likvidumo paskoloms. Taip, centrinis bankas sumoka palūkanas komerciniams bankams, besiskolinantiems iš jo.

Palūkanas žemyn spaudžia ir Europos centrinis bankas, kartu su euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais ketinantis iki kitų metų pabaigos pinigų pasiūlą padidinti maždaug trilijonu eurų.

Turbūt nedaugelis skaitytojų sutiktų skolinti savo pinigus net ir labai patikimam skolininkui už neigiamas palūkanas...

Tai tik todėl, kad nedaug skaitytojų investuotojo investitūrą praėję, leišiai:)

Ar Lietuvos vyriausybė gali tikėtis pasiskolinti už neigiamas palūkanas? O įmonės? Lietuvai aukščiausio kredito reitingo kartelė dar tolokai, tačiau labai artimų nuliui trumpo ir vidutinio laikotarpio vertybinių popierių palūkanų vyriausybė šiemet sulauks. Lietuvos įmonėms neigiamos palūkanos išlieka tik labai teorinė galimybė – pirmiausiai dėl to, kad Lietuvoje nėra stiprų prekinį ženklą turinčių, tarptautinėse rinkose įsitvirtinusių aukšto kredito reitingo bendrovių. Tačiau nereikėtų pamiršti ir kitos svarbios priežasties, dėl kurios pinigai Lietuvoje išliks brangesni nei kitose euro zonos šalyse – Lietuvoje galioja didžiausia indėlių draudimo įmoka, pinigų kainą visiems pakelianti 0,45 procentinio punkto.

Taigi, Lietuva nuo dykų, už neigiamas palūkanas, gaunamų pinigų, apsaugota, ir be kabučių apsaugota, savo, taip išeina, durnumo, irgi be kabučių, dėka - o kam apdraudė indėlius?