KasDienės Duonos Mutacijos

 

Kasdienės mūsų duonos duok mums


2014-03-13


1 ×duõnis sf.; R355, sm. [K]; B, CI760 = donis 1: Karaliai ant žemės nuog ko ima muitą, arba duonį? BtMt17,25. Parodykit man piningą duonies I. Prekiotojai ... kasmets moka duonį A1884,12.

.
×dõnė sf. (2) Gž, donė̃ (4) Gs, Grš žr. donis:

1. Atidaviau visą paskirtą dõnę Šll. Jis nemokėdavo iždui jokių pagalvių, jokios donės Blv. Prūsai susitarė duot donę savo naujam valdytojui rš.

2. Grš Tąsyk buvau jai dõnę nuvežus Gž.
.
×doninis, -ė adj. SD72 duoklinis.
 .
×donìs (brus. дaнь) sf. (4), donis sm. K, N

1. SD72 duoklė: Donis yra mokesnis už žemes J. Dvarysto[je] reikėjo duot dõnys Antš. Toj yra donis, kurią kalti esme mokėt tam karaliui savo SPII148. Parodykiat man penigus donies VlnE126. Dõnį užmokėt liepė DP366. Ataduokiat ... visiems, ką skeliat: kam donį, tam donį, kam muitą, tam muitą Mž32. O donies Viešpačiui buvo iš avių šeši šimtai Ch4Moz31,37. Įsakė tikt sau kas metą donį mokėti arba dalį gaunamo iš valsčių pelno atiduoti M.Valanč.
2. R156 dovana: Topgi karaliop kad trys atėjo, donį akysa ano padėjo SGI50.

3. B išmalda.
 .
×donylà (sl.) scom. (2) [K], Š; R, MŽ ms. davėjas: ^ Sto[vi] donyla lauko gale, kurs ateit, tam duost (varnalėša) B.
 .
×dõnininkas (-inykas SD72), -ė smob. (1) Š donies (duoklės) mokėtojas, davėjas: Niekam donies nemokančius nevalion rymionių padavė ir jų doninykais padarė SE234. Tada visos anos žmonės, kurios atrastos yra jampi, bus tau doninykais ir tarnaus tau Ch5Moz20,11.
.

dónininkai sm. pl. (1) lingv. A.Sal. psn. vakarų žemaičių tarmė, kurioje vietoj „duona“ tariama „dona“: Donininkai yra visi Klaipėdos krašto žemaičiai iki pat Šilutės rš.
.
duonyla scom. ms. kas duoda: ^ Stovi duonyla lauko gale, kurs ateit, tam duost (kibis) N, ST423.
.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien!

Buože — мой! боже оборони боже сохрани боже ты мой! боже упаси избави боже не дай боже.
 .
Neatimk visko, duoniau, palik ir mumsvargdieniams


Don Pedro.

Greek gift is from "Æneid," II.49: "timeo Danaos et dona ferentes."

! 

:(

 Dona.   

Prabėgo 7 metai...

Atėjo ir jau nuėjo pirmieji Koronės-19 metai.

Tasai ne tai Vyrusas, ne tai Vairusas, ne tai Burbuliusas ne tai nuo gero, ne tai nuo blogo gyvenimo mutuot ėmė - vienoj Lietuvos (Tarybų Socialistinės) Respublikos savivaldybėj - britiškoji atmaina, kitoj gi - Pietų Afrikos...

Nors Tauta kiton savivaldybėn nebvažiuoja, nė pas nusenusius Tėvą Motiną - išpravardžiuoja anuos Senjorais, senti - prieglaudon priduoda. o patys - Egiptan pasilsėt, Turkijon pauliavot ar Tenerifėn - toliau nuo toliau mutuojančios Valdžios akių.

Sakiau - nereikėjo Afrikietiškojo Kiaulių Gripo iš Zuokašvilio Gruzijos įsileist.

Batjka Aliaksandras Vytautas, antai, ir tą Afrikietišką Kiaulių gripą, ir Koronę tik tranzitu per savo valdas pravarė, ir sėdi sau dar vieną kadenciją.

Na gerai pakaks.

Prie reikalo.

Štai, tarkim, Amerikoj - randa paieškoję kad ir NauJorke ŠlapaBeržės Koronės mutaciją - tuoj duria Vakciną, o kad KoronėsPacientas neverktų - Duonos jam duoda Mutaciją:
Simpsonų 

Lietuva, 
škia!
Ir Danajai, ir jų 
 
What???


2021-03-31

Vakserių LuCypheris

 

Matot?

Nuo gruodžio pabaigos Lietuvoje pranešta apie 1612 įtariamų neigiamų reakcijų į skiepus nuo COVID-19. Iš viso mirė 11 paskiepytų asmenų, bet nei vienas mirtis atvejis su nėra siejamas su vakcinomis.

„Per visą vakcinacijos laikotarpį užfiksuota 1612 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas. Tai sudaro 0,37 proc. nuo viso skiepų skaičiaus. Tai geras skaičius, niekuo neišskirtinis. Daugiausia pranešimų turime dėl „Pfizer“ vakcinos, bet, žinoma, ilgiausiai būtent šia vakcina ir skiepijame“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

0,37 proc.

O nuo pirmojo dūrio Lietuvos vakseriams tepraėjo ... 3 mėnesiai?

O ARGI NEGALI NEMALONŪS SIMPTOMAI VAKSERIAMS VĖLIAU ATSIRASTI?

Juolab...

Juolab kad:

COVID-19 ATVEJU GALIMA SIRGTI IR BE SIMPTOMŲ:)))

Ar „sirgti"?

Beje, 11/1612 = 0.68 % kai 28.5/72.9= 3.85%, tik penkissyk daugiau/                                        
Taigi, 28,5 mln.




Geria Kaip Šaltyšiai


 ×šaltỹšius (l. szołtys) sm. (2) K, Š, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, Šv, Krž, Gdl, Ldvn, Vv, Smn, Mrk; CII267, R, 133, P, N, MitI205, L, šalti̇̀šius (2) J, Š kaimo seniūnas: Šaltyšius skelbė valstiečiams karaliaus bei vietos įstaigų įsakymus, tvarkė pašto pastotes, kelių priežiūrą, naktines sargybas, varė valstiečius į baudžiavą ir prižiūrėjo lažo darbus rš. Kap tik kur taisyt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus skodan Kpč. Aš nemoku nei rašyt, nei skaityt, o turiu šaltỹšium pastot Sch229. Į šaltyšius tave dėsim (d.) Nm. Pons taipo kai būrs šaltỹšių niekina seną K.Donel. Šalia kelio vieškelėlio gyveno šaltỹšius (d.) Alk. Mūsų ponai su šalti̇̀šiais slapčia susitarė JD223. Šaltyšiukas gana gėrė, kas nedėlią baudžiavužėn varė KlvD192.

^ Ger' kai veršis (šaltỹšius) Jrk121. Pramink šaltỹšium, tai ger̃s (sakoma, kai veršis negeria) Jrk122.





Šaltyšius (sen. lenk. szoltys < vok. Schultheiss) – Prūsijos ir Lenkijos feodalinio laikotarpio kaimo steigėjas pagal vokiečių teisę vidinės kolonizacijos metu. Šaltyšiaus pareigybė buvo paveldima. Jis vadovavo valstiečių savivaldai ir teismui. Šaltyšius galėjo būti bajoras, miestietis ar valstietis. Gaudavo šeštadalį surinkto činšo, trečdalį baudų, 2–3 valakus (lanus) žemės.

Įsigalėjus baudžiavai (XVI-XVII a.), šaltyšius administravo dvaro valstiečius, juos varė į lažą, prižiūrėjo dirbančiuosius. Ekonomine, socialine padėtimi konkuravo su vidutiniais bajorais.

Šaltyšiaus pareigybės būta ir Mažojoje Lietuvoje. Prūsijoje šaltyšius kitaip buvo vadinamas šulcu.

Šaltyšiumi taip pat vadintas Lenkijos karalystės (ir jai priklausiusios Lietuvos Užnemunės), Lenkijos kaimo seniūnas (nuo 1864 m.).[1]




2021-03-29

Giminystė Pagal Koronę

 



Kas gi negerai padaris, jei ne marti̇̀ 
(vis marčiai bėda) ...

Aš, šaltyšius, aš, mokinto Bleberio žéntas, daug klastų tarp jūs numaniau, į baudžiavą jodams K.Donel.

Ale va - apsigalvojo...




Koronos Lietuva

 

Šokiruojanti Lietuvos mokinių realybė: paviešino, kuo svaiginasi paaugliai

Beveik penktadalis Lietuvos moksleivių bent kartą savo gyvenime yra bandę kokių nors narkotinių medžiagų – rodo naujausio tyrimo rezultatai. Populiariausias narkotikas tarp mokinių – kanapės, taip pat vartojami LSD, haliucinogenai, ekstazi ir kokainas. O ir įsigyti šių medžiagų visai nesunku, mat prekeiviai ateina ir į pačių mokyklų kiemus.

SNarkotinės medžiagos pradedamos vartoti dar mokykloje Naujausi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenys rodo, kad stabilizuojasi naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiradimas bei grįžtama prie „tradicinių“ narkotinių medžiagų vartojimo. Ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas vartojimas ir prieinamumas tarp mokinių vis dar išlieka didelis. Tyrimai rodo, kad 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai, kuriuos renkasi jaunimas. Neramina ir tai, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje atsiranda suklastotų medikamentų tokių kaip „Xanax“ tablečių, kurių sudėtyje rasta pavojinga nauja psichoaktyvioji medžiaga, o vartojant tokius suklastotus vaistus kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Tokias tendencijas įvardija NTAKD specialistai, remdamiesi 2020 m. surinktais duomenimis ir 2019 m. balandžio pradžioje atlikto alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatais. Jame dalyvavo beveik 25 tūkst. 15-16 metų moksleiviai.


Net 19 proc. apklaustų mokinių bent 1–2 kartus bandę kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Populiariausias narkotikas išlieka – kanapės, kiti vartojami – LSD, haliucinogenai, ekstazi, kokainas. NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, net 24 proc. apkaustų moksleivių tvirtina galintys lengvai gauti kanapių, o 4 proc. mūsų šalies mokinių patenka į aukštos rizikos kanapių vartotojų kategoriją.

„Ypač neramina tai, kad visos šios sveikatai pavojingos psichoaktyviosios medžiagos pradedamos vartoti gana anksti, dar mokykliniame amžiuje. Tad labai svarbu tėvams ar globėjams būti budriais, laiku pastebėti nerimą keliančius ženklus ir kuo skubiau imtis priemonių“, – sakė prof. dr. R. Čiužas. Nors, anot jo, nežymiai mažėja mokinių, kurie bent kartą bandė arba vartojo nelegalių narkotikų, kol kas neturime kuo džiaugtis, nes tai sukelia sunkias pasekmes augančių jaunuolių organizmui ir priklausomybę, jei laiku nesiimama priemonių. Moksleiviai kiek rečiau vartoja naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurių poveikis panašus į tradicinių narkotikų, pavyzdžiui, kanapių ar ekstazio. Šios medžiagos dar vadinamos „spaisais“ „legaliais narkotikais“, „sintetine marihuana“, „chimke“ ir gali būti įvairios formos, pavyzdžiui, žolių mišinio, miltelių, kristalų, suktinės, „markučių“, druskų, nosies purškalų ar tablečių. Jų bent kartą bandė vartoti 7 proc. visų mokinių. Dažniausiai jie nurodė vartoję rūkomų žolių mišinius ir skysčių formos medžiagų, mažiau – miltelių, kristalų ar tablečių formos medžiagų.

SLabiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai („spaisai“, „K2“, „sintetinė marihuana“, „chimkė“) bei sintetiniai katinonai („miau miau“, „dronai“, „mefedronai“, „mefai“). Sintetinius kanabinoidus bent kartą vartojo 4,5 proc., o katinonus – 0,9 proc. apklaustų jaunuolių. Nors iš pirmo žvilgsnio skaičiai atrodo maži, bet jie iš tikrųjų kelia nerimą, nes Lietuva pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą viršija ESPAD šalių vidurkį (ESPAD vidurkis 3,1 proc.).

Kaip pastebėjo R. Čiužas, narkotinių medžiagų galima įsigyti ir mokyklos kieme, mat platintojai atvyksta ir ten. Narkotinėse medžiagose įmaišyti ir žiurknuodžiai Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras tvirtina, kad norint gelbėtis iš priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pirmiausia svarbu pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos. „Svarbiausi požymiai, išduodantys, kad jaunuolis vartoja narkotikus – dėmesio sutrikimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija, agresyvumas, pasikeitęs draugų ratas, padidėjęs pinigų poreikis. Jiems esant tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako dr. R. Badaras.

Pasak dr. R. Badaro, statistika nėra džiuginanti, ji tikrai neraminanti. Ypač gąsdina ir elektroninių cigarečių užpildai, mat neretai jie gali būti ne su įprastais, parduotuvėse parduodamais skysčiais, tačiau su nelagaliomis psichoatkyviosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, sintetiniais kanabinoidais. Gydytojo teigimu, Lietuva iš Europos Sąjungos šioje srityje užima pirmą vietą. Negana to, didžiulį pavojų kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos. Visų pirma dėl to, jog po tokių medžiagų vartojimo pasireiškia visai netipiniai požymiai. Jei klasikiniai narkotikai turi labai aiškius klinikinius požymius, kurie pasireiškia greitai, tai naujosios medžiagos ilgą laiką gali būti nepastebimos.

Tėvai neretai nenori pastebėti vaikų prasidedančios priklausomybės, nes, pasak gydytojo, tiesa baugina. Tačiau pirmuosius ženklus galima pamatyti nesunkiai: dažnai besikeičiančios nuotaikos, dienos režimas, sutrikęs susikaupimas, naujų pažįstamų ratas, dingę buvę interesai, pinigų trūkumas. Lyginant su senesnėmis psichoaktyviosiomis medžiagomis, naujosios yra daug pigesnės ir prieinamesnės, o tai kelia dar didesnį pavojų. Be to, jų – daugybė. Vien Europoje skaičiuojama apie 800 naujų psichoaktyvių medžiagų.

Dr. R. Badaras pasakojo, kad seniau tekdavo kalbėti apie 6 pagrindines medžiagas, o dabar – apie 800. Tad savaime suprantama, kad jas daug sunkiau atskirti ir suprasti, kokia tiksliai tai medžiaga. Įdomu tai, kad visoje Europoje pastebimas grįžimas prie klasikinių narkotinių medžiagų. Gydytojo teigimu, taip nutiko tikriausiai dėl to, kad žmonės pamatė, kokios tragiškos pasekmės gali įvykti po įvairių eksperimentų. Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad kai kuriuose naujose psichoatkyviose medžiagose randama žiurknuodžių. Ir tai – ne atsitiktinumas. Mat įdėjus žiurknuodžių į sintetinius kanabinoidus, medžiaga ilgiau išlieka organizme.

Vienas iš skaudžių pavyzdžių, kai naujosios medžiagos sukelia tragiškas pasekmės, tai sintetinės kanapės. Pasak gydytojo toksikologo, kanapės pradėtos padirbinėti pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes tai labai pigu ir naudinga gamintojams. Sintetinių kanabinoidų poveikis gali būti net iki 100 kartų stipresnis, o vartoti juos žmonės gali ir nė nežinodami, nes ši medžiaga bus pristatoma kaip įprastos kanapės. Gydytojas pasakojo, kad ir Lietuvoje buvo atvejų, kai dėl sintetinių kanabinoidų vartojimo 20 metų asmeniui į smegenis išsiliejo kraujas.

Dr. R. Badaro teigimu, be paauglių švietimo situacija tik blogės, nes dažniausiai mokiniai narkotikus pradeda vartoti dėl smalsumo. Sunku rasti mokyklą, kurioje nebūtų šios problemos Socialinių projektų iniciatorius, „Aš Esu“ bendruomenės vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas pasakoja, kad daugeliui jaunuoliui pavyksta sėkmingai atsikratyti priklausomybių narkotinėms medžiagoms, kai laiku kreipiamasi pagalbos į specialistus. „Svarbiausia pripažinti egzistuojančią problemą ir negalvoti, kad ji išnyks savaime. Sunkiausia pradedantiems sveikimo kelią – apsispręsti ilgalaikėms programoms, nes esame nekantri visuomenė. Greito atsipalaidavimo siekis dažną ir pastūmėjo į priklausomybes. Nėra tikro ir greito sveikimo – tikri pokyčiai imlūs laikui. Sveikimo kelias nelengvas, jis turi savo kainą, bet tūkstančių sveikstančiųjų patirtis aiškiai liudija – juo verta eiti verta“, – sako kun. K. Dvareckas. K. Dvarecko teigimu, kartais mokyklos sako, kad jų bendruomenėje tokia problema neegzistuoja. „Tai kyla klausimas, ar tikrai ta institucija yra tame pačiame krašte, kaip mes. Tik pripažinus problemą galima pradėti ją spręsti“, – sakė K. Dvareckas.

NTAKD reabilitacijos projektams, kurie padeda žmonėms grįžti į visavertį gyvenimą ir atsisakyti priklausomybių, 2019 m. skyrė 1,7 mln. eurų, 2020 m. – 1,5 mln. eurų.

'Amazing'?





Verkia Seniai Lietuvoj

 

Ūkia Seniai Savo “Namų Ūkiuose”:


Vyriausybė  Blondinių Jaunesybė, 
Svetimus BeMėgdžiodama, PriDirbo...



Kapitonas

 

Ko jis

 taip?

Matot?
EVERGREEN.

Abiejuose laivo bortuoseEVERGREEN.

Kaip stengiasi ekskavatorius - matot?

O ho ho kaip!!!



A huge container ship that has been wedged in the Suez Canal since Tuesday has finally been freed from the shoreline.


However, it is not clear yet when full traffic in the canal can resume.

The blockage has been the source of much worry and frustration for the global shipping industry.

We take a look at the key numbers that have been involved in the operation.

The numbers are big

The Ever Given is 400m-long (1,312ft) and weighs 200,000 tonnes, with a maximum capacity of 20,000 containers. It is currently carrying 18,300 containers.




Wiki:
The 2021 Suez Canal obstruction refers to the incident when Ever Given, a Golden-class container shipran aground in the Suez Canal on 23 March 2021.[2][3] The 400-metre-long (1,300 ft) vessel had been buffeted by a sandstorm and strong winds of up to 40 knots (74 km/h; 46 mph), knocking it off course,[4] though authorities stated this was "not the main reason" for the grounding, and that "there may have been technical or human errors" as well. The ship ran aground on one of the canal's banks, obstructing the canal and preventing other vessels from passing through.[5] The obstruction was south of the section of the canal that has two channels, so there was no way for other ships to bypass Ever Given.[6]

Ever Given[note 1] is a Golden-class container ship, one of the largest container ships in the world. The ship is owned by Shoei Kisen Kaisha (a shipowning and leasing subsidiary of the large Japanese shipbuilding company Imabari Shipbuilding), and is time chartered and operated by container transportation and shipping company Evergreen Marine headquartered in Luzhu District, Taoyuan City, Taiwan.[6] Ever Given is registered in Panama, and its technical management is the responsibility of the German ship management company Bernhard Schulte Shipmanagement (BSM).[7]

On 23 March 2021, while traveling from Tanjung PelepasMalaysia[8] to RotterdamNetherlands, the ship ran aground in the Suez Canalblocking it. It remained in place for six days, before salvage crews were able to free it on the 29th of March.


O Kapitonas?


KAPITONAS - JIS VIENAS ATSAKO!


Pramoga?