An offensive is a military operation that seeks through aggressive projection of armed force to occupy territory, gain an objective or achieve some larger strategic, operational or tactical goal.
ofenzyvà [pranc. offensive < lot. offensa – smogimas],
operatyvinis arba strateginis kariuomenės puolimas, apimantis visą frontą arba didžiąją jo dalį.
defenzyvà1 [pranc. défensive < défendre — ginti], psn. kar. gynimosi taktika, gynyba.
defenzyvà2 [lenk. defensywa < lot. defensivus — gynybinis], buržuazinės Lenkijos 1918—39 polit. policija (kontržvalgyba).
When applied to military units, defense implies use of defensive tactics that seek to negate enemy offensive tactics.
Fendere.
Defense news.
Petras Dusburgietis kariniu požiūriu prūsų visuomenę skirsto į raitelius - kilminguosius ir pėstininkus - nekilminguosius. Šis tikrovę atitinkantis skirstymas taip pat žymi du pagrindinius karinių pajėgų telkimo būdus - kariauną ir visuotinį liaudies šaukimą, kurių pagrindiniai uždaviniai yra skirtingi.
Pirmiausia apie Žemės kariuomenę. Žemės kariuomenė savo telkimo būdu yra tam tikra prasme demokratinė.
Kariauna buvo antra karinių jėgų rūšis. Skyrėsi ir kariuomenės rūšių pobūdis. Žemės kariuomenei buvo būdinga defenzyva, o kariaunai - ofenzyva, nors užpultą kraštą gindavo ir kariaunos pajėgos.
Tai Vytis - kariaunos simbolis?
Su ginklu rankoj.
Puldavo, bet gindavosi?
XIII a. pabaigoje prasidėjusiems lietuvių kariaunų žygiams, surengtiems ne vien į krikščionių kaimynų žemes, buvo skirta pakankamai dėmesio, nes kronikininkai apie juos paliko žinių.
chronicle (n.)
c.1300, from Anglo-Fr. cronicle, from O.Fr. cronique (Mod.Fr. chronique), from L. chronica (neuter plural mistaken for fem. singular), from Gk. ta khronika (biblia) "the (books of) annals," neut. pl. of khronikos "of time." Ending modified in Anglo-French, perhaps by influence of article. The verb is from mid-15c. Related: Chronicled; chronicler; chronicling. O.E. had cranic "chronicle," cranicwritere "chronicler."
Iki XIII a. pabaigos lietuviai gynėsi, kariuomenėmis, po to prasidėjo jų kariaunų žygiai.
Pagal Šventosios Romos taisykles, ar tik jos metraštininkų aprašyti?
Prekyba visur, taip pat ir Rytų bei Vidurio Europoje, dėl karinių priešiškumų nebuvo saugi, tačiau niekad nesustojo, bet XIII a. pr. Lietuvai dar buvo toli net iki "prekybos karo ir taikos zonoje". Prekybos pajungimas karui aiškiai buvo matyti iš popiežių draudžiamo prekių sąrašo. Taip pat tuo požiūriu paminėtini Livonijos pirklių skundai dėl juos apiplėšusių pskoviečių ar kitų rusų, kurie jų turtą perdavė lietuviams, turėdami tikslą, geriausiai perteiktą Livonijos magistro žodžiais: "propter quod dicti Lettwini, qui quasi viribus omnimo defecerant, infinita pecunia locupletati nunc longe validius quam hactenus fidem christianam impugnant".
Ką tik Rygoj buvo atsiradę taikūs Livonijos pirkliai, po Kalavijuočių ordino sparnu...
Defenzyvinis ordinas ir ofenzyviniai lietuviai su pskoviečiais bei kitais rusais.
O kaip dabar?
Defenzyvą mums laiduoja su ofenzyva defenzyviškai ofenzyvistų žemėse besitvarkantieji?
Tik reikia susimokėti, 2%?
Tiktai?
Yra ir tokio veikimo pavadinimas – pilietinė gynyba (civilian based defence).
Socialinių tinklų ir išmaniųjų telefonų laikais pilietinė gynyba įgauna naują kokybę. Piliečius galima mokyti pilietinės gynybos būdų, kaip kad jie mokomi naudoti šaunamąjį ginklą.
... kalbama ... apie tai, kad keli šimtai tūkstančių žmonių žinotų, ką jiems veikti agresijos prieš Lietuvą ir šalies okupacijos sąlygomis.
Ar jūs, gerbiamasis skaitytojau, ką nors girdėjote apie panašius dalykus?
O apie civilian based offense?
Mindaugas, savo valdžią įtvirtindamas karine jėga, padarė ryžtingą žingsnį dirbtinės giminystės primato iškėlimo kraujo giminystės sąskaitos vardan ir sugebėjo asmeninėje kariaunoje susieti giminės solidarumą ir tarnišką paklusnumą.
Čia jau ne valstiečių valsčius, ne valdovų valdos, o valstybininkų valstybė.
Tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija.
Dabar tokia.
Kieno daina?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą