Žalgirio grašių istorija

The precise number of soldiers involved has proven difficult to establish. None of the contemporary sources provided reliable troop counts. Jan Długosz provided the number of the banners, the principal unit of each cavalry: 51 for the Knights, 50 for the Poles, and 40 for the Lithuanians. However, it is unclear how many men were under each banner. The structure and number of infantry units (pikemen, archers, crossbowmen) and artillery units is unknown. Estimates, often biased by political and nationalistic considerations, were produced by various historians. German historians tend to present lower numbers, while Polish historians tend to use higher estimates.

Both forces were composed of troops from several states and lands, including numerous mercenaries; for example, Bohemian mercenaries fought on each side.

Anglakalbiams šitaip.

Mums kitaip.

Nors lietuvių-lenkų jungtinė kariuomenė turėjo daugiau karių (51 lenkų ir 40 lietuvių vėliavų, daugiau kaip 50 000 karių, prieš 32 000 kryžiuočių – 52 vėliavas), kryžiuočiai savo ginkluote ir šarvais turėjo pranašumą. Kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų, lietuviai ir lenkai – 17.

Už kelių kilometrų nuo kryžiuočių, šalia mažos gyvenvietės Tanenbergo, buvo įrengta lietuvių-lenkų būstinė. Lenkų armiją sudarė 18 000 riterių, 11 000 vasalų ir 4000 pėstininkų. Prie jų prisidėjo 11 000 Lietuvos riterių ir pėstininkų, 1100 totorių, ir apie 6000 čekų, rusų, moravų ir moldavų. Iš viso apie 51 000 žmonių. Brangios, sunkiosios kavalerijos buvo nedaug. Dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais ir jų šarvai buvo žymiai prastesni nei kryžiuočių.

Politinis armijos vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila, kuriam tuo metu buvo apie 60 metų, mūšio lauke kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.

Wielkopolskos gyvenvietė Tanenbergas...

Mūšis įvyko tuometinėje ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo, Tanenbergo (dab. Stembarkas) ir Liudviksdorfo (dab. Lodvigovas) kaimelių (tuo metu − Prūsijoje, dabar − Lenkijos teritorijoje). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių – Žalgirio mūšis (vok. grün 'žalias' + vok. Wald 'miškas, giria'), Vokietijoje ir Vakarų šalyse – Tanenbergo mūšis (Tanenbergas – vietovė šalia Griunvaldo).

1410 m. gegužės mėn. Vytautas per Jogailą už 20 tūkst. kapų grašių pasamdė čekų karių, o savo kariuomenės maitinimui surengė medžioklę Baltvyžio girioje ir prisūdė statines mėsos.

20 tūkst. kapų grašių = 1.2 mln. grašių

1411 m. vasario 1 d. tarp konflikto dalyvių buvo pasirašyta Torūnės taika, pagal kurią Žemaitija iki gyvos galvos užleista Vytautui, Lenkijai atiteko Dobrynė, Kryžiuočių ordinas Lenkijai ir Lietuvai sumokėjo šešių milijonų grašių kontribuciją.

1.2 x 5 = 6.

Milijonais grašių skaičiuojant, nes tokius piningus pasirinkom.

Žalgirio grašių istorija.

Lyg dėl tų grašių protėviai Žalgiry būtų galvas dėję.