Ta proga prisiminiau, ką vienas draugas prieš porą dienų pasakojo.
Jo draugas Ryčka anais laikais nusivežė į Maskvos parduotuvę "Beriozka" kitą darbo draugą iš gamyklos Vilniuje, apsipirkti, jo prašymu. Pardėn tokių darbo pirmūnų neįleisdavo, tik, atvirkščiai, užsienio nedraugus ar dar nežinia ką, o tą teisėtą tvarką prižiūrėjo pora šaligatvį prie "Beriozkos" šlifuojančių stebėtojų. Sėkmingai praslydę minėtųjų stebėtojų stebėjimo lauką, minėtieji draugai žvalgėsi "Beriozkoj". Staiga per visą krautuvę pasigirdo:
- Ryčka, betgi čia "ni ..." nėra!
Išgirdusios kodinį garsų sąskambį, "Beriozkos" pardavėjos susižvalgė, viena išbėgo gatvėn ir grįžo su stebėtojais, kurie kreipėsi Gyvojo Klasiko stiliumi:
- Vaši doku menty!
Ryčka padavė svetimą studento pažymėjimą, apdairiai rastą gatvėje, ir jį paleido, o jo darbo draugas - savo pasą su jame įdėtais doleriais.
Po to šlovingas Gedimino miesto gamyklos kolektyvas, kuriame tasai paso savininkas neteko premijos ir 13-to atlyginimo, svarstė klausimą, ar minėtą į valiutines operacijas kiek per anksti, nesulaukus ne tik kvietimo į FOREX iš kokio Swedbank-o, bet netgi Perestrojkos, įsivėlusį ir šitaip (labai smarkiai, pasodint galėjo) paslydusį draugą imti už parankių (взять на поруки), ar atiduoti jį imti už parankių organams (na, mes tai su vargonais nesupainiosim...), o darbo kolektyvo draugas Ryčka kėlė abi rankas:
- Imti, imti, imti draugą už parankių!
Ir paėmė.
- Girdėjau, kad greitai bus visko perteklius.
- Nieko pergyvenome blokadą, jei Dievas duos - išgyvensim ir perteklių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą