Vargonai.
Organum is derived in turn from the Greek όργανον (organon), a generic term for an instrument or a tool.
ὄργανον - From Proto-Indo-European *werǵ- (“work”).
Darbingas, darbštus darbinykas įsidirbęs dirba darbą.
Čia gal kokie naujokai...
Kokius darbus iš šaknies *werǵ- tie senieji proto-indo-europiečiai dirbo?
1 vérgas sm. (3) KBII54, K, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, -ė sf. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, ver̃gas (4) Sch194, K.Būg, NdŽ, KŽ, DŽ1, -ė (2) DŽ1; R, R227,241,323, MŽ303,322,433, D.Pošk, Sut, N, RtŽ, M, L, LL109, Rtr, ŠT121,233 nj.
1. istor. nelaisvas, beteisis, šeimininkui priklausantis žmogus: Vergas, nevalnykas SD197. Vergė, nelaisvė, nevalninkė I. Nelaisvo žmogaus sūnus, vergas SD191. Pirkliauti vergaĩs NdŽ. Vergais tapdavo karo belaisviai, atleistieji nuo mirties bausmės, susituokę su vergu ar verge LTEXII171–172. Aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus V.Myk-Put. Vérgo vieto[je] negalima žmogaus laikyti Ėr. Ir pirmiaus kiekvienas būt miręs an tos vietos, ne vergu kieno tapęs S.Dauk. Kas tapė vergu, tas tevergau[ja] S.Dauk. Vergais savi mus padarys PK37. Kas užgautų savo vergą arba vergę lazda ir numirtų jo rankose, bus nubaustas Skv2Moz21,20. Pirk mus ir mūsų laukus užu duoną, idant mes ir mūsų žemė vergais būtumbim faraono BB1Moz47,19. Pirksit sau vergą arba vergę Ch3Moz24,44. | prk.: Žmonės vergai, dar neseniai tokie ramūs ir bailūs, netikėtai sujudo J.Bil. ^ Dirba kai vergas MŽ. Tu nori mane užvergti kaip vergą prie darbo J. Kiek turiam vergų, tiek neprietelių VP24. Toli geresnis yra daiktas … tarnaut Dievui … ne drin bijojimo kaip vergai …, bet drin meilės jo DP561. Idant tenai kaip vergai akmenis nešiotų ir dirbtų BPII346.
2. baudžiauninkas: Vergė su vergu vargsta vergybo[je] dvare J. Katrie an karalio žemės buvo – tie karališki, katrie an pono žemės – tie vergaĩ Ukm. Šituos vérgus gi mūčydavo vis vaitai Kp. Kad visi liuosybę gavusys nu savo ponų vėl taptų vergais M.Valanč.
3. Krt nelaisvas, priklausomas, kitiems sunkiai dirbantis, tarnaujantis žmogus: Anie gyveno pri žemės, bet žemės nedirbo, antrasis dirbo, katras vérgas buvo Yl. Seniau va vis tiek vérgas buvai, o kai dabar, atrodo, nebe toks jau čia vérgas, ir taũ niekas nejudina Sb. Koks čia mun linksmumas, aš esu pavergtas, vérgas esu Trk. O jergau jergau, ans y[ra] vérgas, šliūžokas End. Norėjau ne amžinu vérgu būti, bet amato išmokti Sd. Iš jų kalbų atrodė, kad visas pasaulis vokiečių vergaĩs bus Plšk. Jy tai amžina vérgė – ant lauko su šakėm Mžš. Vergẽliai, prasčiokėliai lietuviškai tekalbėjo LTI419(Bs). Kogi šitas vergelis čionai atjojo: ar ugnelės imtų, ar kelelio klaustų Kos137. Apsižanijau ir palikau vérgė Yl. Jis mano, kad aš jo vergė esanti ir su manim galįs elgtis kaip su šunimi V.Krėv.
4. DŽ, NdŽ prk. kas bevalis, neįstengiantis kam atsispirti: Jei nekovosi su blogybėmis, tai pasidarysi tų blogybių vergas J.Paukš. „Bitė darbininkė, pareigų vergė“ – tokiais nepamirštamais žodžiais ją (Petkevičaitę-Bitę) apibūdino Vaižgantas rš. Sukąsk dantis ir būki vargo vergas! S.Nėr. Būva žmogus vérgas jos (tabokos) Vl. Kiekvienas žmogus turi išmokti reguliuoti emocijas, jeigu nenori tapti jų vergu rš. Pirma žala, jog tasai, kursai nudestis, inpuola tarp latrų, tai est tampa vergu velino DP325. Pavirsta sūnum prakeikimo, vérgu velnio ir neturiančiu dalios tėvykščioj dangaus AK8. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Jūs, broliai, bylo Povilas š[ventas], este ant valnybės pavadinti, netapkite vergaĩs žmonių, o toli didžiaus nebūkite vergaĩs penigų DP331. Oi tu priimki da mane sesulę, vargelio vergelę TDrIV177(Vlk).
vergáuninkas (-ykas), -ė smob. (1) baudžiauninkas: Rugiuos suvaryti šitie vergáunykai Adm.
vergáuti, -áuja (-áuna Nv), -ãvo intr. DŽ, NdŽ, KŽ, vérgauti, -auja, -avo KGr120, K, Jn(Kv), K.Būg, LVIV540, Rtr, NdŽ, KŽ; D.Pošk, N, M, L
1. būti vergu: Kam vérgauti KI471. Jiems rodės visu pirmu, jog apsikrikštijusys prazurgos arba nustos liuosumo ir turės vergauti M.Valanč. Vis tas buvo, kad svietas sau dirbo ir niekam dar nevergavo S.Dauk. Prūsai, vargdieniais paskaityti į gyvolius, kruviną prakaitą braukdamys nu veido, vergavo amžinai tiems, kurių kalbos neišmanė S.Dauk. | prk.: Gėda žemaičiams vergauti Mindaugui, kuris tapo vokiečių draugu ir atsižadėjo tėvų papročių V.Krėv.
2. DŽ būti baudžiauninku: Sunkūs buvo laikai – vergáut reikėjo Alz. Jug anksčiau vergáusi par dieną i par naktį, ne dabar tatai kad yr Jdr. Žmogelis vergãvo tam dvarponiuo Nv. Tarnavau, vergaváu pri pono, ponas mun devė vištelę (flk.) End. [Dvare] turėjęs vergauti dykų dykai, be skatiko algos Žem. Jis nevergaus užaugęs, baudžiauninku nebus! S.Nėr. Noriam atsipirkti tą žemę, kad nereiktų bevergáuti [kitiems] Lnk. ^ Vel[nia]s tau tevergau[ja], ne žmogus S.Dauk. Visi ponai, kas vergaus? S.Dauk, SchL94(Rg). ║ sunkiai dirbti: Vergáuti yra sunkiai dirbti varge J. Katros labai vergãvo, penkias skrynias prisiaudė Vb. | [Šuo] gyniojo jį (žmogų) ne vien nu žvėrių, kurius padėjo jiems medžioti, bet dar pats jam vergavo ir bandą ganė, kas dar neseniai žemaičiūse buvo regiamu S.Dauk.
3. ŠT65 prk. be valios paklusti kam, neįstengti atsispirti: Savo geiduliams slūžyti, vérgauti KII39. Pilvui vérgauti KI471.
atvergáuti
1. tr. vergišku darbu atiduoti, grąžinti: Sūdas pripažino [skolinykus] vergais tų, nu kurių piningus buvo paskolijusys ir jiems turėjo vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys, nes, atdavus ar atvergavus skolą, vėl paliko liuosais, kaip pirmu kad buvo S.Dauk.
2. intr. DŽ pakankamai sunkiai kam atidirbti.
išvergáuti intr., išvérgauti Rtr, KŽ kurį laiką vergauti: Kelius amžius išvérgavę, dabar tik įgijome laisvę Š.
pavergáuti intr. NdŽ, pavérgauti NdŽ kurį laiką vergauti: Atiduosime Lietuvą lenkams, kad per antrus penkerius šimtus metų jiems pavergautų Vaižg.
pravergáuti intr. sunkiai pradirbti, pratarnauti: Mano tėvai didžiąją savo amžiaus dalį pravergavo tame dvare sp.
privergáuti intr. NDŽ ilgai vergauti: Gana privergavom lenkams rš. | refl. NdŽ.
suvergáuti
1. intr. NdŽ kurį laiką vergauti.
2. tr. NdŽ sunkiu darbu įgyti, užtarnauti.
užvergáuti tr. NdŽ vergaujant, sunkiu darbu užtarnauti: Muno žemė nepirkta, bet bočių užvergáuta Šts.
Bet...
Pronunciation
(5th BC Attic): IPA: /órɡanon/
(1st BC Egyptian): IPA: /órɣanon/
(4th AD Koine): IPA: /órɣanon/
(10th AD Byzantine): IPA: /órɣanon/
(15th AD Constantinopolitan): IPA: /óɾɣanon/
Organizatoriai...
Ne vergai gi.
vergystà sf. (2) NdŽ; KŽ žr. vergystė:
1. Aš esmi ponas Dievas tavas, kursai išvedžiau tave iž žemės Egipto, iž namų vergystos PK4. Teip liuosybė patinka kožnam, ne kaip vergystà PP37. Žmones, kurias jisai sunkiai vergỹstoje turėjo, tuos jam vėl atėmė DP120.
2. Q196.
3. Nes karalystė Christaus savo padonuosius daro liuosus nuog nusidėjimų, nuog vergystos velino SPII155.
Kunigystė.
Chambers Encyclopedia, Vol. 7, page 112, says: The organ is said to have been introduced into church music by Pope Vitalian in 666 a.d.
Šiandien, pusę aštuntos vakaro, LRT "Klasikos" radijas užvargonavo.
Šokiuos vargonai negroja.
Miškuos paukšteliai irgi ne vargonų balsais gieda.
Vėjas, būna, kamine užkaukia panašiai.
Many churches and cathedrals have organ pipes that are so long they emit infrasound which at a frequency lower than 20 Hertz is largely inaudible to the human ear.
But in a controlled experiment in which infrasound was pumped into a concert hall, UK scientists found they could instil strange feelings in the audience at will.
These included an extreme sense of sorrow, coldness, anxiety and even shivers down the spine.
The cannon was put at the back of the concert hall.
Kaip bažnyčioj.
"Some of the experiences in our audience included 'shivering on my wrist', 'an odd feeling in my stomach', 'increased heart rate', 'feeling very anxious', and 'a sudden memory of emotional loss'.
"It has been suggested that because some organ pipes in churches and cathedrals produce infrasound this could lead to people having weird experiences which they attribute to God," said Professor Richard Wiseman, a psychologist from University of Hertfordshire.
laītawiskai: vargonai prūsiskai: ērgelis
ergelìngas, -a adj. (1) kuris susirūpinęs, susierzinęs: Teip ergelìngos grįžom namo, kad negalėjom nupirkt karvės Skr.
er̃gelis sm. (1), érgelis (1)
1. rūpestis, susikrimtimas: Kartais užeina toks er̃gelis, kad valgyt nenoriu Skrd. Man taip kilo érgelis Klp. Kaimynas iš ergelio susirgo ir mirė Gl. Didžiausią ergelį turėjau su taboka rš. Ė, man tik érgeliai galvą ėda Gl.
2. triukšmas, nesutikimas, barnis, pyktis: Kame girtūklis vyras, ten ergelis šeimoje Šv. Visuose namuose buvo toks ergelis, jog sunku buvo susikalbėti A.Vien. Nesikišk į kitų er̃gelį, kad negautum mušt Plv. Kam tu vis keli er̃gelį – geriau tylėk, kad nieko nesupranti Skr.
érglotis, -ojasi, -ojosi maitotis, juokuoti, keisčiau rengtis ar ką kitaip daryti: Ko čia érglojys vidurė[je] aslos – ar neisi gulti! Vkš. Liaukis érglotis, ką žmonys sakys Slnt. Nepaslenku érglotis su vaikais – negaliu mokytoju būti Šts.
erglùs, -ì adj. (4); Kos33, TŽI346 žr. eržus.
eržus, -i adj. Kos33 žr. aržus 1: Keli eržesni prūsai vylės rš. Buvo labai erži krata Barklainių dvare rš.
ergis sm. Kl jaunas eržilas.
ergu prt. SD1 žr. argu: Tugu esi, kuris turi atait, ergu kito laukiame? SPI32. Kas yra pigesn taryt: „Atleidžias tau nusidėjimai tavo“, ergu taryt: „Kelkis ir vaikščiok?“ Ev.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą