2012-12-03

Du Monde

I am grown old and my memory is not as active as it used to be. When I was younger I could remember anything, whether it had happened or not; but my faculties are decaying now and soon I shall be so I cannot remember any but the things that never happened. It is sad to go to pieces like this, but we all have to do it. [Mark Twain, "Autobiography"]

Nejaugi?

Gal sąvokų keitėjai įtikina jaunus, kad to, ką seniai mena, nebuvo?

Ką tie nukvailėję seniai...

Negi turi jie proto?

Čia protas.

memory (n.)
mid-13c., "recollection (of someone or something); awareness, consciousness," also "fame, renown, reputation," from Anglo-Fr. memorie (O.Fr. memoire, 11c., "mind, memory, remembrance; memorial, record") and directly from L. memoria "memory, remembrance, faculty of remembering," noun of quality from memor "mindful, remembering," from PIE root *(s)mer- "to remember" (Skt. smarati "remembers," Avestan mimara "mindful;" Gk. merimna "care, thought," mermeros "causing anxiety, mischievous, baneful;" Serbo-Croatian mariti "to care for;" Welsh marth "sadness, anxiety;" O.N. Mimir, name of the giant who guards the Well of Wisdom; O.E. gemimor "known," murnan "mourn, remember sorrowfully;" Du. mijmeren "to ponder"). Meaning "faculty of remembering" is late 14c. in English.

*(s)mer- "to remember"?

×sméra (vok. dial. smēr) sf. (1) [K]; N ratų tepalas (ppr. žuvies taukai).

Žuvele, žuvele, duok taukų - reik važiuot!

Duoda?

smer̃das (rus. cмepд brus. cмepд) sm. (2) NdŽ baudžiauninkas valstietis senojoje Rusioje: Jeigu tavo smerdas, tave paniekinęs, pikta tau darytų mano akyse, aš jį geležiniais pančiais prirakintau V.Krėv.

smérdė sf. (1) Ms nulupta varlė, vartojama jaukui, vėžius gaudant: Su smérde vėžius gaudo J. Visose keselėse pakeisk smérdes Brs. ^ Pula kaip vėžiai ant smérdės Šts. Tyčioms lendi pri kokios asabos kaip vėžys pri smerdės, kad galėtumi pasisveikinti P.

×smer̃tė sf. (2) žr. smertis:
1. ^ Lig smertei žmogus mokais Trgn.
2. ^ Antaniokas kai smer̃tė (sunykęs, sujuodavęs) nuo tabokos Klt.
◊ į smer̃tę labai smarkiai: Varusė par tą balį smer̃tėn privargo – griūdama, griūdama Mžš.
smer̃tei sių̃sti gẽras Mlt apie nepaslankų žmogų.

smervė sf. žr. smarvė 1: Smervė tavo mosties pereit visas skaniai kvepiančias žoles CII1023.

Vat jums ir PIE root.

Gal be (s) bus geriau, *mer-?

merdénti, -ẽna, -ẽno intr. Mrk baigti degti: ^ Gyvena, kaip ugnis merdena KrvP(Rk).

mérdėti, -i (-ėja, -a Kp), -ėjo intr.
1. R415, K, Trg, Slnt, Mrs būti marinamam, apimtam mirties agonijos, su mirtimi kovoti: Ligonis vis vienodai merdi ir negali numirti LzP. Serga, menkutė, mérdėj[o] mérdėj[o] Lp. Žmonės mérdėjo iš bado Ob. Ilgai merdėjo, iki numirė Ub. Beregint vaikas merdėjęs juokties pradėjo ir būtinai išgijo M.Valanč. Ir prašė jį, idant užeitų ir ižgydytų sūnų jo, nes jau pradėjo merdėt DP354. Tarnas merdėjo, stabu užmuštas MP73. Merdmi, merdėju N. | prk.: Juk radau gana tokių, kurios nesigėdi, kad joms kartais merdėdams vos sukasi vindas K.Donel.
2. netekti sąmonės, alpėti: Ligonis iš didelio sopulio mérdėti pradėjo J. Vyrą kavojant, Magdė alpavo, mérdėjo Vkš.
3. prk. būti apmirusiam, sustingusiam, neveikliam: Liaudis merdėjo tamsoje (sov.) sp. Gamta merdi po ledu S.Nėr.
4. prk. labai norėti, trokšti, laukti: Mérdėjau išmokti, bet neišmokau skaityti Šts. Mérdė[ja] vaikas, uogų negavęs Jdr.

merė́ti, -ė́ja (mẽri), -ė́jo intr.
1. pamažu gaišti, mirti badu, vos gyvam būti: Merė́[ja] gyvoliai, kad badas, maras, nėr ką ėsti J. [Neprieteliai] badu merėjo S.Dauk. Merė́jo žemėn, bet nemirė Šts. | Ans merė́[ja] už piningus, nerūko nė tabokos, laiko apkandęs Varn. | prk.: Įpilkiat karasino (žibalo), ta jūsų lempa merė́[ja] KlvrŽ.
2. prk. labai trokšti, norėti, geisti: Ant ženatvės merė́te merė́[ja] Vkš. Merė́te merė́[ja] ant šnapšės Varn.
3. liūdėti: Apaštalai ir merėjo, ir džiaugės DP213(paraštėje). Pradėjo po akim jų merėt ir bailaut DP150.
išmerė́ti intr. nusilpti (iš bado), išbadėti: Kareiviai ilgu alkiu išmerėjusys S.Dauk.
pamerė́ti intr. numirti (badu): Pamerė́jęs iš bado pijukas J.

Prapultis kažkokia su tokia memory from PIE root *(s)mer-!

Užmarštis, o ne atmintis.

mergáitė sf. (1) Arm, Mrs, Zt, Rs, mergaĩtė (2) OG239, Sn, Gs, Nm
1. moteriškos lyties vaikas (skiriant nuo berniuko): Iš mažos mergaĩtės bus merga, o iš mergos kas? Plv. Mergaitùkė tokia ima sakyt eilutę ar dainą Klvr. Mano mergaitẽlė jau pripenėta Brsl.
2. subrendusi netekėjusi moteris, mergina: Daug mergaičių pakrančiais Dubysos kaip lelijų, baltų ir aukštų Mair. Ji – jaunutė, nekalta mergaitė ir tokia maloni, kaip rūtų daržely žydinti balta lelija J.Bil. Neišneškit, mer̃gaitės, mestuvų! Lp. Mergaĩtės, palaukit ir manęs! Kp. Mergáitė kap uogaitė, tik reikia gero vyro Nmn. Su mergaĩtėm išlėkė grybaut Prn. Mėnulis sėjo, saulė ravėjo, ir mergaitėlė stale sėdėjo Kos250. Mergaitẽlės mano meilios, senų niekas nemyli Aps. Eima až jaunikio su mūsais bernukais kap prasta mergaitáitė Lz. Nešiojo jį ant rankų mergaitė Marija Mž73. Imk man šitą mergaitę ing moterį BB1Moz34,4. ^ Negirk dienos iš ryto, o mergaitės prieš ištekant TŽIII375.
3. psn. jauna samdinė, tarnaitė, pusmergė: Šiemet papuolė gera mergaitė pasisamdyt Ds. Gavo gerą mergáitę prie vaikų pabūt Ėr.

Pagaliau!

Betgi...

O kas trina mūsų istorinę atmintį?

At + mintis.

2 miñtis, mẽnasi, mìnėsi netekti vilties, kiek liūsti.
apsimiñti, apsìmena, apsìminė kiek nusiminti: Ko tu taip apsimìnęs, gal kokią bėdą turi? Slm. Kalbėjo Jonukas šypsodamas, bet apsiminęs LzP.
nusimiñti, nusìmena, nusìminė (nusimino) K; SD163,318, R375 netekti vilties, nuliūsti: Ans nusimìnęs, t. y. nusigandęs, stovi J. Pati visada buvo linksma, niekas jos nusiminusios nematė J.Jabl. Kogi šit' nusimìnęs? Trgn. Nusiminęs, kaip žemę pardavęs Srv, Skrb. Nusiminė, kaip tėvo diržą pabučiavęs LTR(Vdk). Nusiminė, kaip musę suvalgęs TŽIII378. Nusiminęs, kaip gaidžių prikapotas LTR(Ds). O nenusimink, mano mergužėlė, kad josiu į karužį JD412. Duok mumus, idant mūsų širdis ... niekada nenuosigąstų, nei nuosimintų Mž229. O jie tarp savęs labai nusimino ir stebėjos BtMr6,51. Jo širdis nusimino Kel1881,71. Jis nusiminė ir pasikorė BPII479. Verkiame, numenamės kaip kiti vaikai DP191. Vienok nenumenuos nieko KN231. | Didžiame aulėje jos (bitės) nusimena, žinodamos, jog jį neprineš S.Dauk. ^ Nenusimink anksti kėlęs ir jaunas vedęs Grl.
nusimintinaĩ adv.; R375.

Belieka nusiminti?

Ne, verčiau atsiminti.

atmintìs sf. (3b) K, atmintìs, -iẽs sm. (3b) KI492; R, atmintis sm. R
1. SE70, SD240 atminimas, atminimo galia: Atmintis yra psichinis procesas, kuriuo panaujinamos gautos pagavos ir įgytas patyrimas sp. Jo atmintìs silpna K. Žmogus greitos atminties N. ^ Kaip iš akių, teip ir iš atminties (ko nebematai, tą pamiršti) Plt.
2. Km, Slk, Kkl atminimas, atsimenamas laikas, atmena: Mano atmintỹ tai buvo (dar aš tai atsimenu) Dglš. Miškas buvo čionai da mano atmintỹ Pn. O tas gi vietas ... atmintyje gerai galėtų turėt MP70.
3. prisiminimas: Jo atmintìs tarp mūsų amžinai pateks KI56. Ãtminčiai paliko šitą paveikslą Dgl. Ir bus anosjen jumus atminčia Ch4Moz10,10. | Prieš smertį reik palikt ãtmintį (padainuoti senovišką dainą) Alvt.
4. daiktas prisiminti, atminas: Daug tokių atminčių ... su parašais pražuvo A1884,29.
◊ į ãtmintį įkrìsti; rš būti atmenamam.
iš atmintiẽs atmintinai: Dainuodami iš atminties, vieni užmiršta, ką išmoko nuo kitų, o kiti savo prideda ... žodžius JDII,X psl.

Atminti.

Ir mintyti.

Mintis.

1 mintìs sf. (4)
1. mąstymas, mąstymo procesas: Koks žmonių gyvenimo būdas, toks jų minčių būdas rš. Tai buvo revoliucinės minties laikraštis (sov.) rš. Senelis perbėgdavo mintimis visą savo vargingą gyvenimą J.Avyž. Gulėjome tylomis, kiekvienas paskendęs savo mintyse rš. Jis leidosi į tokias mintìs NdŽ.
2. mąstymo rezultatas; idėja, sumanymas: Staiga atėjo jam į galvą gera mintis A.Vien. Kūrinio mintį nešioju kartais labai ilgai, ją brandinu, formuoju, perbėgu iš vieno sumanymo į kitą P.Cvir. Sukeltos liūdnos mintys kaip mašalai sukosi po mano galvą ir ilgai nedavė užmigti J.Bil. Juodos miñtys NdŽ. Žmonių vergas nebus Aras: aukštai mintis jo skraido V.Krėv. Stengiuos ir vieniems, ir kitiems pakišti mintį Pt. Manau, kad mano mintį palaikys mokytojai sp. Vėl daug minčių perplaukė per galvą Žem. Sakinys yra žodžiais išreikšta mintis Jn. Šimtai priešingiausių minčių užplūdo galvą rš. Gal jis ir neblogos mintiẽs, gal nieko nedarys Ėr. Aš žinojau gaspadinės miñtį (ką ji mãno) Ar. Sapnas pagal mintìs (apie ką mąstoma, tai ir sapnuojama) Rs. Kam reik šnekėti priš miñtį (kitaip, negu galvoji)! Skdv. Visos mano mintelės kaip debesėlio miglelė, vėjui pakilus, išsiblaškė Vd. Rašyk, berneli, kur mintelės traukia TŽI242. ^ Galva kaip rėtis – jokia mintis nesilaiko KrvP(Mrj). Minčių į turgų neveši. Jos ateina, jos praeina – niekas jų nemato I.Simon.
3. omenė, sąmonė: Bet nors garsiai ir nepasakysi, o mintyse vis vien jau pasakyta I.Simon. Aš viena mintỹ laikau, niekam nesakau Skr. Mano mamelė tep visõ[je] mintỹ[je] (su sąmone) mirė Vlkv. Geras kaimynas kad ir minty pažadės – pažadą ištesės KrvP(Šk). Vis mano mintỹ (aš vis manau), kad tep nebus Gs. Anuosyk į miñtį atėjo, a ta Kačerauskienė gyva Slv.
4. Dv atmintis: Aš trumpos mintiẽs Bsg. Po mano miñčiai (kiek pamenu) jau čia viskas tep buvo Gs. Mokėjo, ale mintiẽs neturi Vvs. Miñtį gerą turia, viską atmena Šmk. Mano mintỹ teip nekalbėdavo Ssk. Žinojau, bet neišeina ant mintiẽs (neatsimenu) Pls.
5. prasmė: Ne vienoj minty pasako Prng.
6. Švnč, Ds mįslė: Ale aš tau kai pasakysiu miñtį, tai niekaip neinminsi Dkšt.

Mintis neprapuola.

mind (n.)
late 12c., from O.E. gemynd "memory, remembrance, state of being remembered; thought, purpose; conscious mind, intellect, intention," P.Gmc. *ga-mundiz (cf. Goth. muns "thought," munan "to think;" O.N. minni "mind;" Ger. Minne (archaic) "love," originally "memory, loving memory"), from PIE root *men- "think, remember, have one's mind aroused," with derivatives referring to qualities of mind or states of thought (cf. Skt. matih "thought," munih "sage, seer;" Gk. memona "I yearn," mania "madness," mantis "one who divines, prophet, seer;" L. mens "mind, understanding, reason," memini "I remember," mentio "remembrance;" Lith. mintis "thought, idea," O.C.S. mineti "to believe, think," Rus. pamjat "memory").

mind (v.)
mid-14c., "to remember, take care to remember," also "to remind," from mind (n.). Meaning "perceive, notice" is from late 15c.; that of "to give heed to" is from 1550s; that of "be careful about" is from 1737. Sense of "object to, dislike" is from c.1600; negative use (with not) "to care for, to trouble oneself with" is attested from c.1600. Meaning "to take care of, look after" is from 1690s. Related: Minded; minding. Meiotic expression don't mind if I do attested from 1847.

Mintys neprapuolė.

Mundus.

Mondo.

Mundo.

Monde.

Du Monde.

From PIE *mnto-s.

Pradžioje buvo ... mintis.

Komentarų nėra: